„Leiskit į Tėvynę“-2015 | LPKTS

„Leiskit į Tėvynę“-2015

Archyvas

Archyve renginių nėra

Dainų ir poezijos šventes „Leiskit į Tėvynę“ rengiamos kas dveji metai vis kitame Lietuvos mieste. Pirmoji dainų ir poezijos šventė įvyko 1991 m. Kaune. Šventės surengtos Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kt.

 

2016 m. birželio 18 d. 13-oji respublikinė buvusių politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“ vyks Kėdainiuose.

Dainų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“ Kaune

Į Kauno Dainų slėnį birželio 7-ąją susirinko XII respublikinės buvusių politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventės „Leiskit į Tėvynę“ dalyviai.
Tradicinė šventė vyksta kas dveji metai vis kitoje Lietuvos apskrityje. Pirmoji šventė įvyko 1991 metais Kaune, o šiemet, apsukusi ratą, vėl grįžo į Kauną.
Šventėje dalyvavo 33 buvusių tremtinių chorai iš visos Lietuvos: Anykščių, Alytaus, Biržų, Druskininkų, Elektrėnų, Gargždų, Jonavos, Jurbarko, Kauno, Kalvarijos, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kuršėnų, Lazdijų, Lentvario, Marijampolės, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Širvintų, Šilutės, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Vilniaus, Vilkaviškio.
Choristams ir šventės dalyviams sugiedojus „Tautišką giesmę“, į Dainų slėnį įžengė jaunieji „plechavičiukai“ ir LPKTS Kauno filialo pirmininkas Juozas Savickas bei narys Vladas Songaila. Jie nuo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančio Amžinosios ugnies aukuro atnešė degantį fakelą – pagarbos ir atminimo žuvusiems už Lietuvos laisvę simbolį. Dainų ir poezijos šventės aukurą juo įžiebė LPKTS garbės pirmininkas, buvęs partizanas ir politinis kalinys Antanas Lukša.
Kauno miesto savivaldybės meras Andrius Kupčinskas pasveikino šventės dalyvius, choristus, dėkodamas buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams už jų puoselėtą meilę Tėvynei. LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas džiaugėsi gausiu choristų būriu ir renginio svečiais. „Brangieji, mūsų švente šiandien džiaugiasi ir gamta, – sakė pirmininkas. – Ir mes džiaugiamės susitikę savo šventėse. Tai mus vienija, suteikia jėgų. Malonu, kad šioje dainų ir poezijos šventėje dalyvauja 33 mūsų chorai. Kartu su jumis dainuoja visa Lietuva.“
LPKTS pirmininkas G.Rutkauskas Kauno savivaldybės merui A.Kupčinskui įteikė LPKTS 1-ojo laipsnio žymenį „Už nuopelnus Lietuvai“ ir padėkojo už supratimą, bendradarbiavimą, ilgametę paramą.
Perskaitytas europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės sveikinimas, kuriame rašoma, kad „kasmet gražėjanti šventė „Leiskit į Tėvynę“, suburianti įvairaus amžiaus žmones, primena mums ir pasauliui unikalią Lietuvos kultūrinio paveldo ir tautosakos dalį – tremtinių ir partizanų dainas.“
Pirmoji nuskambėjo tremtinių himnu tapusi L.Abariaus daina „Leiskit į Tėvynę“. Su pagarba prisimintas tremtinių dainų ir poezijos šventės įkūrėjas ir ilgametis puoselėtojas, kompozitorius, poetas Antanas Paulavičius, kurio 90-ąsias gimimo metines minime šiemet.
Šventės režisierius ir vedėjas Petras Venslovas ir aktorė Inesa Paliulytė susirinkusiuosius pasveikino tremtinių eilėmis. Kauno Teatro mokyklėlės ir aktorių sceninė kompozicija „Tremties vaikai“ priminė sunkią Sibire atsidūrusių mažųjų lietuvaičių dalią.
Džiugu, kad dar studijų metais tremtinių šventėse talkinęs solistas Liudas Mikalauskas ir dabar, jau tapęs pirmo ryškumo žvaigžde, nepasididžiuoja, visada mielai sutinka padainuoti. Šį kartą jis atliko J. Strolios ir P. Jurkaus „Parveski, Viešpatie“, kuri senojo ąžuolyno skliautais nuaidėjo taip didingai, kaip gali skristi tik daina, A. Paulavičiaus „Dievo dovaną“, A. Kulikausko „Giedu dainelę“, J. Tallat-Kelpšos ir Maironio „Kur lygūs laukai“ ir kt.
Chorams ir solistui akompanavo pianistė Beata Vingraitė, nuotaikingą programą atliko Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vadovas Ričardas Kukulskis).
Dainų programą praturtino Kauno tautinių šokių ansamblio „Malūnėlis“ ir Kauno choreografijos mokyklos mokinių pasirodymas.
Jungtiniam chorui dirigavo žinomi muzikai iš visos Lietuvos: Vytautas Saikauskas (Klaipėda), Jovita Bražukienė (Kuršėnai), Romualdas Eičas (Tauragė) , Mindaugas Šikšnius (Kaunas), Edmantas Rėkus (Kalvarija), Jonas Barbaravičius (Širvintos), Aušra Kazlauskienė (Kėdainiai), Romualdas Pečeliūnas (Šiauliai), Violeta Dumbliauskienė (Alytus), Laimutė Vaitiekūnienė (Radviliškis), Antanina Laurenčikienė (Druskininkai), Laima Venclovienė (Marijampolė), Violeta Michelkevičienė (Jonava), Gintaras Skapas (Vilnius), Adolfas Driukas (Utena).
Sakraline tapusia J. Naujalio „Lietuva brangi!“ dirigavo šventės vyr. dirigentė, Kauno buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro „Ilgesys“ vadovė Bronė Paulavičienė. Ji dainų ir poezijos šventės „Leiskit į Tėvynę“, kuri vyks 2016 metais Kėdainiuose, batutą perdavė Kėdainių tremtinių ir politinių kalinių choro „Diemedis“ vadovei Aušrai Kazlauskienei.
Šventės pabaigoje pagerbti literatūros konkurso nugalėtojai. Juos pasveikino vertinimo komisijos pirmininkas, rašytojas, poetas Stanislovas Abromavičius, atminimo dovanėles įteikė LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Pirmoji vieta paskirta kaunietei poetei Aldonai Puišytei už jautrią prisiminimų knygą „Ką gyvenimas įrašė“, antroji – poetei Anastazijai Sučylienei už poezijos knygą „Atminties ravėjimas“, trečioji – rašytojui, poetui Albinui Slavickui už knygą „Kad ašara neverktų“. Moksleivių rašinių tremties tematika konkurso nugalėtoja tapo Vilniaus Užupio gimnazijos moksleivė Elena Lapinskaitė už rašinį „Baisesnio likimo neįsivaizduoju“.

Aušra ŠUOPYTĖ