Suvažiavimas-2014 | LPKTS

Suvažiavimas-2014

Archyvas

Archyve renginių nėra

LPKTS atstovų suvažiavimas. Pirmasis suvažiavimas surengtas 1988 m. Kauno sporto halėje. Ataskaitinis suvažiavimas šaukiamas kasmet, kas antrus metus – rinkiminis.

 

2016 m. balandžio 2 d. vyks 23-iasis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos suvažiavimas Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19).

LPKTS XXII suvažiavime

Kovo 28-ąją Kauno įgulos karininkų ramovės salėje įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXII ataskaitinis suvažiavimas. Delegatus pasveikino LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas. Įneštos LPKTS filialų vėliavos, sugiedotas Lietuvos valstybės himnas.

Susirinkusieji stovėdami išklausė kunigo Alfonso Bulotos maldos žodį, tylos minute pagerbė išėjusiuosius Amžinybėn ir išlydėjo filialų atstovus nunešti gėlių prie „Laisvės“ paminklo ir Nežinomo kareivio kapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, „Tautos kančios“ memorialo Kauno Petrašiūnų kapinėse ir Žuvusių už Lietuvos Laisvę Motinos paminklo Kauno senosiose kapinėse.
Suvažiavimą pasveikino jaunoji karta – Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų liaudies muzikos ir tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“, ne tik pradžiuginęs nuotaikingais lietuvių liaudies šokiais ir smagia muzika, bet ir susirinkusiems garbaus amžiaus buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir Laisvės kovų dalyviams nuoširdžiai padėkoję už iškovotą Laisvę.
LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas perskaitė LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Povilas Varanauskas perskaitė pranešimą „Nepriklausomybės mozaika“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms (spausdinsime kitame numeryje).
Po šventinės, iškilmingosios suvažiavimo dalies pirmininkauti suvažiavimui išrinkti Birutė Kažemėkaitė ir Vilhelm Haase, sekretoriauti – Elvyra Valiukaitė ir Junelė Purienė. Informuota, kad iš 268 delegatų suvažiavime dalyvauja 218. Išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Patvirtinta darbotvarkė, suvažiavimo reglamentas.
Susirinkusiųjų pasveikinti atvyko gausus politikų būrys. Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis kvietė nesuabejoti savo idėja ir nesustoti, savo stiprybę perduoti kitiems. Jis padėkojo už pasitikėjimą iškeliant jo kandidatūrą į TS-LKD pirmininko pareigas. Nepriklausomybės 25-mečio ir ateinančių šv. Velykų proga sveikino TS-LKD PKTF pirmininkė, Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, prof. Vida Marija Čigriejienė, dr. Arvydas Anušauskas, buvusi EP narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Kauno mero Andriaus Kupčinsko sveikinimą perskaitė jo patarėjas Zenonas Abramavičius, LR Seimo pirmininkės pavaduotojos Irenos Degutienės – Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis.

Suvažiavimo dalyvius pasveikino ir naujasis Anykščių meras, LPKTS narys, tremtyje gimęs Kęstutis Tubis. Jis palinkėjo teisingų sprendimų ir pažadėjo remti LPKTS veiklą ir idėjas.
LPKTB pirmininkas Vidmantas Samys pasidžiaugė abiejų buvusius politinius kalinius ir tremtinius vienijančių organizacijų bendradarbiavimu ir pasveikino Kauną, atsikračiusį Aleksoto tiltą „puošusios“ sovietinės simbolikos.
Po svečių kalbų metinę LPKTS veiklos ataskaitą pateikė LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, valdybos darbo ir finansų ataskaitą – valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.
Revizijos komisijos ataskaitą perskaitė šios komisijos pirmininkas Vaclovas Spraunis. Procedūrų ir etikos komisijos pirmininkė Vanda Vertelkienė pasidžiaugė, kad pareiškimų dėl etikos pažeidimų neturėta.
Dėl ataskaitų pasisakė Jonas Počepavičius iš Lentvario ir Danutė Skaudickienė iš Prienų filialų. Atasakaitos patvirtintos.
Dėl LPKTS įstatų pakeitimų kalbėjo LPKTS atsakingoji sekretorė, valdybos pirmininkės pavaduotoja Ona Aldona Tamošaitienė. Suvažiavimas nutarė:
- iš LPKTS įstatų 7 straipsnio 7.1 pastraipos išbraukti sakinį „Vienas asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės“;
- iš trečio sakinio „LPKTS pirmininkas renkamas slaptu balsavimu iš nemažiau kaip 1/2 dalyvavusių balsavime“ išbraukti žodelį „iš“ ir įrašyti žodį „balsais“;
- LPKTS įstatų 8 straipsnio 8.2.1 pastraipą papildyti žodžiais: „valdybų pirmininkai, skyrių pirmininkai“;
- papildyti LPKTS įstatų 8 straipsnį 8.2.6 pastraipa, įrašant „LPKTS pirmininkas, LPKTS Garbės pirmininkai“;
- LPKTS įstatų 12 straipsnį papildyti 12.3 pastraipa: „LPKTS filialų valdymo organus (pirmininką, valdybą) 2-jų metų kadencijai renka filialų visuotinis susirinkimas (konferencija)“.
LPKTS tarybos pirmininkas Petras Musteikis pateikė siūlymus dėl nario mokesčio. Minimalus metinis LPKTS nario mokestis – 5 eurai. 10 procentų surinkto nario mokesčio filialai perveda į LPKTS sąskaitą. Stojamojo įnašo dydis fiziniams asmenims sudaro 20–50 procentų metinio nario mokesčio (1–2,5 euro), juridiniams asmenims – 20–50 eurų. Nario mokestis turi būti mokamas kiekvienais metais. LPKTS garbės nariai ir pirmininkai atleidžiami nuo nario mokesčio mokėjimo. Nesumokėjusieji nario mokesčio netenka teisės dalyvauti LPKTS atstovų suvažiavime. Pasiūlymams dėl nario mokesčio pritarta, jie įsigalioja nuo nutarimo priėmimo dienos.
Suvažiavimo pabaigoje LPKTS pirmininko pavaduotojas Gediminas Uogintas pasidžiaugė, kad „naujoji valdžia nesugadino mūsų įdirbio, tinkamai atstovauja organizaciją ir susitvarko su pareigomis“ ir palinkėjo atsijauninti TS-LKD. LPKTS Kauno filialo pirmininkas Juozas Savickas kvietė vienytis, padėti vieni kitiems. LPKTS Garbės pirmininkas Antanas Lukša pasveikino atkurtos Nepriklausomybės 25-ųjų metinių ir artėjančių Velykų proga ir kvietė užsiprenumeruoti „Tremtinį“. LLKS štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys ragino išsaugoti taip ilgai puoselėtas vertybes.
LPKTS XXII suvažiavimas priėmė rezoliuciją „Dėl nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos dėstymo“. Suvažiavimo svečias Seimo narys Mantas Adomėnas pasveikino priėmus aktualią rezoliuciją.
Suvažiavimą užbaigė LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas ir pakvietė rugpjūčio 1 dieną aktyviai dalyvauti jubiliejiniame 25-ajame sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje.

Jolita NAVICKIENĖ

Dėl Nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos dėstymo

LPKTS XXII suvažiavimo

Rezoliucija

Suvažiavimo delegatai pakartotinai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę bei Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministeriją dėl jaunimo patriotinio ir pilietinio ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose. Šiuo metu beveik visose mokyklose patriotinis ir pilietinis ugdymas yra nepakankamas, nes pasipriešinimo istorijos programa nėra privaloma.
Savo tautos praeities ir valstybės istorijos žinojimas ir vertinimas įgalina jaunus žmones geriau suprasti šiandienos politinio, ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo reikšmę. Istorijos žinojimas padeda suvokti ryšį su praeitimi. Dešimtmečius vykęs lietuvių tautos pasipriešinimas dėl Laisvės ir Nepriklausomybės šiandien užmirštamas, nors yra kaip niekad aktualus, vykstant kartų kaitai, ir turi būti prasmingai išsaugotas jaunimo atmintyje. Jaunoji karta turi būti auklėjama pilietiškumo, patriotiškumo ir pagarbos kovotojams už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę dvasia.
Nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos kursas Lietuvos ugdymo įstaigose integruojamas į pilietiškumo, istorijos, lietuvių kalbos, muzikos, dailės ir kitų dalykų pamokas, tačiau kaip atskiras dalykas jis beveik nedėstomas, nors švietimo ir mokslo ministras yra patvirtinęs išplėsto Lietuvos istorijos dėstymo mokyklose programą, kuri leidžia mokytojams patiems spręsti, ar pasirinkti 18 valandų Pasipriešinimo istorijos programą. Manome, kad būtų tikslinga, jog programa būtų privaloma visoms mokykloms, nes dabar ją pasirenka tik nedaugelis mokyklų ir tik nedaugelio mokytojų pasiaukojamo entuziazmo dėka. Tokį pasirinkimą sąlygoja ir pačių mokytojų nepakankama kvalifikacija šioje srityje, nes niekas nereikalauja tokio darbo rezultatų analizės, sklaidos ir atsakomybės. Retai edukacijos tikslais lankomi Tremties ir rezistencijos muziejai. Mokylos neįsigyja pakankamai Pasipriešinimo istorijos literatūros, nors knygų šia tematika yra išleista daug.
Suvažiavimas prašo Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos:
-skirti visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms mokykloms tikslinį finansavimą Pasipriešinimo istorijos programos dėstymui, gautų rezultatų sklaidai ir vertinimui;
-įteisinti Pasipriešinimo istorijos programą, kaip privalomą, visoms Lietuvoje veikiančioms mokykloms;
-sudaryti palankias sąlygas istorijos mokytojams kelti kvalifikaciją ir tobulinti dėstymo įgūdžius Nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos klausimais.

Būkime vieningi ir dirbkime dėl Lietuvos

LPKTS pirmininko dr. Gvido RUTKAUSKO kalba LPKTS XXII suvažiavime

Gerbiami buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir Laisvės kovų dalyviai, nuoširdžiai džiaugdamasis sveikinu jus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXII suvažiavimo proga.
Labai greitai prabėgo metai nuo to laiko, kai LPKTS XXI suvažiavime buvau išrinktas šios organizacijos pirmininku. Tada pasižadėjau tęsti ankstesnės vadovybės pradėtus darbus bei inicijuoti naujus, kurie būtini ne tik LPKTS tautinės, patriotinės, švietėjiškos, socialinės bei kultūrinės veiklos vykdymui, bet ir Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės įtvirtinimui.
LPKTS valdybai ir tarybai pritarus, dirbome keturiomis numatytomis kryptimis: dalyvavome šalies politiniame ir kultūriniame gyvenime, rūpinomės jaunimo patriotiniu ir pilietiniu ugdymu, LPKTS ekonominės padėties stabilizavimu ir LPKTS narių skaičiaus didinimu.
Labai svarbu, kad mes aktyviai dalyvaujame politikoje. 2015 metų savivaldybių merų rinkimuose į antrąjį turą pateko trys TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos nariai, deja, apgailestaujame, kad šį kartą iki visiško laimėjimo šiek tiek pritrūko sėkmės ir rinkėjų balsų. Rinkimuose į LR Seimą rinkėjų nuomonė nebuvo palanki ir mūsų rėmėjai Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei. Tačiau džiaugiuosi kartu su tais mūsų nariais, kurie išrinkti į savivaldybių tarybas: Kauno, Ignalinos, Klaipėdos, Kupiškio, Pasvalio, Radviliškio, Rokiškio, Šakių, Šilalės, Širvintų, Tauragės rajonuose ir Panevėžyje bei Kalvarijoje – iš viso išrinkta net penkiolika. Tai rodo, kad rinkėjai pasitiki dorais ir sąžiningais mūsų sąjungos nariais, taip pat ir mūsų politine branda, nes esame matomi, ne tik eiliniai balsuotojai.
Prasidėjus TS-LKD partijos, su kuria mus sieja bendros pažiūros ir bendri darbai, pirmininko rinkimų kampanijai, mums, buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams, Laisvės kovų dalyviams, svarbu vieningai remti tą kandidatą, kuris vėl atvestų partiją į lyderiaujančios politinės jėgos poziciją ir sugebėtų visus sutelkti, kad 2016 metų Seimo rinkimuose TS-LKD, kartu su Politinių kalinių ir tremtinių frakcija, lydėtų pergalė.
Kalbant apie LPKTS kultūrinį gyvenimą, galima tik didžiuotis nenuilstamu ir pasiaukojamu visų filialų darbu. Visi be išimties filialai mini valstybines šventes, buvusių tremtinių ir politinių kalinių chorai dalyvauja chorų festivaliuose, filialai prižiūri, stato bei atstato paminklus, partizanų žemines, turintieji muziejus dalyvauja muziejų veikloje, rengia ekskursijas po atmintinas kovų už laisvę vietas, dalyvauja įvairiuose LPKTS veiklos planuose numatytuose renginiuose bei projektuose. Mūsų sąjungos nariai rašo ir leidžia knygas ir gal kiek rečiau stato dokumentinius filmus. Visiems suprantama, kad tokiems darbams būtina sukaupti nemažą kiekį lėšų, tai padaryti ne visiems pavyksta, nes fiziniai ir juridiniai asmenys kasmet vis mažiau remia LPKTS.
Mūsų sąjungoje yra palyginus didelių filialų, pavyzdžiui, Radviliškio filialas vienija daugiau nei 500 narių, Klaipėdos – 1750 narių, Panevėžio – 1250 narių, Kauno – 2800 narių. Tačiau kai kur šis skaičius neviršija ir 35 narių. Tokie nedideli filialai veikia Druskininkuose, Grigiškėse, Trakuose, Mažeikiuose, Šalčininkuose. Vertinant daugelio filialų pateitas 2014 metų veiklos ataskaitas galima teigti, kad narių skaičius neapsprendžia nuveiktų darbų nei kiekybės, nei kokybės. Buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai nenuilstamai dirba tiek, kiek leidžia jų garbingas amžius ir sveikata, laikas ir, žinoma, skiriamos lėšos tiems darbams atlikti. Tikimės, kad vertinant 2015 metų LPKTS filialų veiklos rezultatus, geriausiai dirbančių filialų sąraše bus visi be išimties.
Dvidešimt septintus metus nepertraukiamai leidžiame savaitraštį „Tremtinys“ – mūsų veiklos ir 20 amžiaus okupuotos Lietuvos istorijos veidrodį. Pastaruosius penkerius metus savaitraštį, kaip švietėjišką leidinį, remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Gaila, kad prenumeratorių skaičius mažėja. Išlaikykime savo laikraštį – patys užsiprenumeruokime ir kitus paraginkime. Dėl lėšų stygiaus buvo sustabdyta „Laisvės kovų archyvo“ leidyba. Tikėkimės, kad ateinančiais metais sulauksime 46-ojo šio istorinio žurnalo numerio.
Paminėsiu keletą įvykusių kultūrinių renginių, kurie ypač pavyko ir buvo reikšmingi mūsų LPKTS darbų sąraše. 2014 metų gegužės 31 dieną Pakruojyje įvyko LPKTS XI jaunesniosios kartos sąskrydis, kuris buvo skirtas Pirmosios savanorių priesaikos 95-mečiui ir Laisvės kovotojo Aleksandro Vainausko atminimui, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijos pasirašymo ir 1949 metų trėmimo 65-osioms metinėms paminėti. Į Kauno Dainų slėnį birželio 7-ąją susirinko respublikinės buvusių politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventės „Leiskit į Tėvynę“ dalyviai. Šventėje dalyvavo 33 buvusių tremtinių chorai iš visos Lietuvos, todėl drąsiai galima teigti, kad čia dainavo visa Lietuva. Rugpjūčio 2-ąją 24 kartą rinkomės į tradicinį sąskrydį „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, kuriame, manoma, dalyvavo per penkis tūkstančius dalyvių. Prieš tai čia visą savaitę vyko Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių stovykla. Rugsėjo 13-ąją žygį Algimanto apygardos partizanų kovų keliais po Rokiškio kraštą surengė LPKTS Rokiškio filialas. Spalio 25 dieną LPKTS Marijampolės filialas organizavo žygį Tauro apygardos partizanų takais, kuris prasidėjo Skardupiuose ir baigėsi Gražiškiuose. Šios išvykos suteikė moksleiviams galimybę prisiliesti prie pasipriešinimo okupacijai ir partizaninių kovų istorijos, pabendrauti su tos istorijos kūrėjais. Tai buvo gyvosios istorijos pamokos, ugdančios jaunosios kartos patriotiškumą ir pagarbą kovotojams už Lietuvos laisvę. Visi šie renginiai mus vienija ir sutelkia dar reikšmingesniems darbams, išsaugant pasipriešinimo kovų istorinę atmintį.
Šiuo metu LPKTS finansinė padėtis yra patenkinama: nesame turtuoliai, tačiau būtiniausioms išlaidoms lėšų turime. Tai lėmė mūsų priimta pagrįsta taupymo programa. Šiek tiek piniginių lėšų gavome iš rėmėjų, kitą dalį užsidirbome iš vykdomos projektinės veiklos. Didesnių lėšų bandėme užsidirbti dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, tačiau projektų vertinimo komisijos įvertinimas šį kartą nebuvo mums palankus. Ateityje taip pat numatome rašyti paraiškas įvairiems respublikiniams ir tarptautiniams projektams
Viena iš svarbiausių sąjungos darbo krypčių – naujų narių į LPKTS priėmimas. Mūsų manymu, natūraliai retėjančias gretas privalo papildyti buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovotojų  bei juos gerbiančių žmonių vaikai ir vaikaičiai. Apgailestauju, bet šis darbas kol kas vyksta nepatenkinamai. Reikia daug dirbti šia kryptimi, kad potencialius naujus narius sudomintumėme savo idėjomis, vertybėmis, siekiais ir darbais.
Paskutiniaisiais metais ypač jaučiame buvusios sovietinės nomenklatūros suaktyvėjusius veiksmus prieš buvusius tremtinius ir partizanus. Visomis išgalėmis metodiškai ir neleistinai bandoma ištrinti kovų už laisvę ir nepriklausomybę istorijos puslapį. Visa tai akivaizdu Jurijaus Subotino pasisakymuose, Marijono Misiukonio byloje dėl partizano A. Kraujelio žūties. Čia, šmeižto purvyne, ne mažiau aktyvūs ir buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A. Sakalas bei generolas J. Jurgelis. Tam pačiam šmeižtui neabejinga ir A. Paleckio parankinių kompanija. Kovoje su tokia istorine neteisybe mes – ne vieni. Visuomeninės organizacijos, tarp jų ir LPKTS, susibūrusios į Visuomeninę tarybą prie Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos, aktyviai kovoja, kad sovietų genocido užsakovai, vykdytojai ir dabartiniai pagalbininkai bei šmeižto vykdytojai atsakytų už savo veikas. Beje, LPKTS ilgamečio pirmininko Povilo Jakučionio iniciatyva J. Subotiną dėl viešojo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams padavė į teismą, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl neva nepadarytos jokios nusikalstamos veikos.
Brangūs buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, partizanai, iškentėję Sibiro šaltį, alkį, paniekinimą, praradę sveikatą, namus, brolius, tėvus ir artimuosius, būkime budrūs, visi vieningai remkime Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, dirbkime ir kovokime už savo teises ir neleiskime komunistų pasekėjams mūsų žeminti, o Laisvės kovų kelio istoriją – nugramzdinti užmarštin.

Valdybos veiklos ataskaita

Asociacijos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos kolegialaus valdymo organo – valdybos veiklos ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2014 metų kovo 29 dienos (tada įvyko LPKTS XXI suvažiavimas) iki 2015 metų kovo 28 dienos (iki šio LPKTS XXII suvažiavimo).
Per šį laikotarpį įvyko 12 valdybos posėdžių, iš kurių vienas – išvažiuojamasis posėdis-konferencija Telšiuose, bei trys neatidėliotinų klausimų aptarimai elektroniniu būdu. Per tą patį laikotarpį įvyko keturi LPKTS tarybos posėdžiai. Valdybos veikla buvo organizuota siekiant įvykdyti 2014 metų sąjungos veiklos programą bei vykdyti sąjungos veiklą.
Šiuo laikotarpiu suorganizuoti didieji LPKTS renginiai: gegužės 31 dieną Jaunesniosios kartos sąskrydis Pakruojo dvare, birželio 7 dieną dainų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“ Kaune, rugpjūčio 1 dieną sąskrydis „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, du žygiai „Partizanų takais“: rugsėjo 13 dieną Algimanto apygardoje (Rokiškio krašte) ir spalio 25 dieną – Tauro apygardoje (Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose) bei daugybė kitų renginių filialuose. Dėkoju visiems filialams, kurie daug nuveikė: restauruoti ir pastatyti paminklai, bunkeriai. Stengiamės renginiuose lankytis, nepykite, jei kažkur nespėjame. Ačiū, kad kviečiate, šiemet stengsimės aplankyti kitą Lietuvos dalį.
Noriu pabrėžti, kad nė vienas iš paminėtų LPKTS renginių, tarp jų ir LPKTS išvažiuojamasis posėdis, nėra finansuotas iš LPKTS lėšų. Visi renginiai, konferencijos, paminklų restauracija, išleistos knygos yra LPKTS finansuojami tik per projektus.
Šiuo metu sėkmingai vykdyti projektai (skirtų lėšų mažėjimo tvarka): Lietuvos Respublikos Vyriausybės Istorinės atminties puoselėjimo 2014 metų programa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programa Remti vyresnio amžiaus žmonių veiklą, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektas „Lietuvos laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“, Krašto apsaugos ministerijos Jaunimo pilietinio patriotinio ugdymo programa, Lietuvių fondo „Iš kartos į kartą“ žiniasklaidos rėmimo programa. Dėkoju rašiusiems ir administravusiems projektus (O.A.Tamošaitienei, J. Navickienei). Buvo paruošti du projektai įsisavinti Europos sąjungos lėšas, tačiau to padaryti nepavyko.
Šiuo metu LPKTS dirba šie komitetai:
Finansų komitetas (pirmininkė – valdybos pirmininkė), jis rinkosi esant reiklui, prieš valdybos posėdžius, svarstė gautus iš filialų prašymus, finansinius LPKTS klausimus, teikė siūlymus valdybai.
Strategijos komitetas (pirmininkas – Gvidas Rutkauskas), sprendžia aktualiausius, strateginius LPKTS klausimus.
Organizacinis komitetas, pirmininkė – Ona Aldona Tamošaitienė palaikė ryšį su filialais. Suorganizuota konferencija „Tvirtas šeimos medis gali daryti stebuklus“.
Socialinis komitetas (pirmininkė – LPKTS tarybos narė Jūratė Antulevičienė). Socialinis komitetas teikia informaciją ir pagalbą dėl dokumentų sutvarkymo įgyti teisinį statusą, gauti valstybinę pensiją ir naudotis transporto bei kitomis lengvatomis, gautų pašalpas, slaugą.
Jaunesniosios kartos komitetas (pirmininkė – LPKTS Prienų filialo narė Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė). Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas organizavo LPKTS Jaunesniosios kartos sąskrydį Pakruojyje, vykdo parengiamuosius darbus šių metų sąskrydžiui Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje. Komiteto pirmininkė ypač prisidėjo organizuojant filmo „Žaibas – Dzūkijos legenda“ peržiūras visoje respublikoje, ypač Lietuvos kariuomenėje.
Informacinis komitetas (pirmininkė – redaktorė Jolita Navickienė) parengia ir publikuoja informacinius straipsnius apie LPKTS valdybos, tarybos, filialų veiklą, apie įvykusius ir būsimus renginius, aktualijas iš LR Seimo, Vyriausybės ir iš kitų institucijų savaitraštyje „Tremtinys“. Sukurtas naujas internetinis tinklalapis www.lpkts.lt, kurioje informacija lengvai ir operatyviai atnaujinama. Paskirta jo administratorė Vesta Milerienė – ilgametė darbuotoja. Aktyviai bendraujama socialiniuose tinkluose.
Istorinės atminties ir patriotinio ugdymo komitetas (pirmininkas – LPKTS Druskininkų filialo pirmininkas Gintautas Kazlauskas). Pagrindinis komiteto rūpestis buvo ir yra išsaugoti ir pagerinti LPKTS įkurtų rezistencijos ir tremties muziejų veiklą. Gana liūdną padėtį galbūt pagerins LR Seimo 2014 metų gale priimtas įstatymas, kuriuo Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trui (LGGRTC) priskirta atsakomybė dalyvauti įgyvendinant valstybinę politiką tremties ir rezistencijos srityje, suteikta tei­sė steig­ti struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti, apibrėžtos konsultavimo ir metodinės pagalbos tremties ir rezistencijos tematinėms ekspozicijoms, parodoms ar edukacinėms programoms rengti funkcijos. Naujosios funkcijos LGGRTC bus patikėtos nuo 2016-ųjų.
Ryšių su kitomis organizacijomis komitetas palaiko ryšį su Lietuvos patriotinėmis organizacijomis ir Tarptautine buvusių politinių kalinių ir komunizmo aukų asociacija (Inter Asso), dalyvauja šios asociacijos renginiuose. Inter Asso kongrese Rumunijoje dalyvavo mūsų sąjungos atstovai Petras Musteikis ir Juozas Savickas.

Leidyba, muziejai

Šiuo laikotarpiu išleistos knygos: Povilo Jakučionio „Valstybės kūryba – nesibaigiantis darbas“ ir „Priešinantis sovietizmo restauracijai“, Stanislovo Abromavičiaus ir Dariaus Juodžio „Jonas Misiūnas-Žalias Velnias“, Stasio Jameikio „Traukinys rieda į amžinastį“ bei Povilo Pečiulaičio „Kova už laisvę“. Dvi pastarosios išspausdintos privačių asmenų lėšomis, tačiau LPKTS yra jų leidėja. Taip pat džiugu, jog visuomenę pasiekė ilgai kurtas filmas „Žaibas-Dzūkijos legenda“, prie kurio leidybos prisidėjo ne tik LPKTS, bet ir jūs – aukojusieji. Baigėme tiražą knygų: S.Abromavičiaus „Tremties vaikai“ ir J. Lukšės „Atmintis atgijusi paminkluose“.
Kalbant apie aukas noriu nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie aukojote Ukrainos žmonėms – vasaros pabaigoje buvo surinkta daugiau nei septyni tūkstančiai litų, už kuriuos buvo nupirkta reikmenų šalies, kurioje vyksta karas, moksleiviams; iki šios dienos buvo renkama parama, kuri prieš šv.Velykas nudžiugins gyvenančius pabėgėlių stovyklose. Surinkta: 10 552 litų (3056 eurų). Ačiū jums už jūsų gerumą.
Būstinės mažojoje salėje įkurtas LPKTS veiklos muziejus. Dėkojame visiems už eksponatus, jų vis dar laukiame.
Sąjungoje 53 filialai, juridinių asmenų registre užregistruoti 32 filialai. Išanalizavus filialų pateiktus duomenis, kurių, deja, nemaža dalis nėra pateikiama laiku, matosi, kad aktyvia veikla pasižymi apie du trečdaliai filialų. Apmaudu, jog dėl nepasidalinimo valdžia tenka dalyvauti teismuose, į kuriuos sąjungą ir jos pirmininką padavė LPKTS Palangos filialas.
Nuoširdžiai dėkoju LPKTS apskričių koordinatoriams, filialų vadovams, chorų vadovams, nariams už nuoširdų darbą, pagalbą, patarimus. Nebuvo lengva pradėti darbą su visa nauja komanda ir itin sudėtinga finansine situacija. Džiaugiuosi, jog kadenciją pradėję sąskaitoje turėdami tik 17 694 litus (to nepakako net vienam mėnesiui, kad išlaikytume pastatus ir darbuotojus), stipriai taupydami išgyvenome ir laikotarpį baigiame turėdami 133 789 litus (38 748 eurus). (2014 metų pradžioje turėjome 17 320 litų, metų pabaigoje – 108 044 litus.) Ėmėmės visų taupymo būdų – sumažintas darbuotojų skaičius, purtėme skolininkus, išnuomavome porą kabinetų (dėkoju „Tremtinio“ redakcijos kolektyvui ir mano pavaduotojams, kurie sutiko pasispausti ir įsikūrė dviejuose kabinetuose vietoj keturių). Taip pat radome naujų nuomininkų LPKTS buveinės pirmojo aukšto patalpoms. Šiuo metu visos patalpos (Laisvės al. 39 ir Putvinskio 37) yra pilnai išnuomotos, visi klientai mokūs ir netgi moka skolas. Bandome parduoti namą Putvinskio gatvėje (šį sprendimą priėmė praėjusios kadencijos valdyba). Man tapus valdybos pirmininke, Onai Tamošaitienei – pavaduotoja natūraliai susitaupė du etatai. Šiuo metu sąjungoje dirba devyni etatiniai darbuotojai. Pirmininkas Gvidas Rutkauskas ir pavaduotojas Juozas Yla dirbo neatlygintinai. Taip pat, kitaip nei anksčiau, nė vienam iš mūsų nebuvo apmokamos nei kelionių, nei telefonų ar kitos išlaidos. Taigi į renginius visoje Lietuvoje keliavome savo lėšomis.
Nuolat ieškome rėmėjų. Ačiū visiems, kurie stengiasi ir ypač ačiū tiems, kurie supranta, jog tai mūsų visų reikalas, kiekvieno iš jūsų. Ačiū sąjungos nariams, „Tremtinio“ skaitytojams, filialams, kurie savo santaupas perdavė sąjungai.
Dėkoju kartu dirbusiai komandai: visiems valdybos nariams, pirmininkui Gvidui Rutkauskui ir mano pavaduotojams Onai Aldonai Tamošaitienei, Juozui Ylai. Ačiū Jums ir nepamirškime, jog „ginče gimsta teisybė“, o mūsų visų tikslas yra bendras – tad jo siekime.
Taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti mano moraliniams autoritetams, kurių pradėtus darbus tęsiu. Tęsiu jų taupymo ir efektyvią lėšų naudojimo bei idealų puoselėjimo politiką. Dėkoju už jų nuolat juntamą palaikymą ir pagalbą. Aš turiu omenyje ir nuoširdžiai dėkoju Antanui Lukšai, Jūratei Marcinkevičienei ir Povilui Jakučioniui. Ačiū jums visiems!

Rasa DUOBAITĖ-BUMBULIENĖ,
LPKTS valdybos pirmininkė