„Leiskit į Tėvynę“-2016 | LPKTS

„Leiskit į Tėvynę“-2016

Dainų ir poezijos šventes „Leiskit į Tėvynę“ rengiamos kas dveji metai vis kitame Lietuvos mieste. Pirmoji dainų ir poezijos šventė įvyko 1991 m. Kaune. Šventės surengtos Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kt.

Daina lengvino gyvenimą visais laikais

Birželio 18 dieną Kėdainių arenoje įvyko XIII respublikinė politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė ,,Leiskit į Tėvynę“. Tai tradicinė šventė, kas dveji metai vykstanti vis kitoje Lietuvos apskrityje. Pirmoji šventė buvo surengta 1991 metais Kaune. Apsukusi ratą po visą Lietuvą, prieš dvejus metus ji grįžo į Kauną, kur simbolinė dirigento batuta buvo perduota kėdainiečiams.
Dainų ir poezijos šventėje šiemet dalyvavo 32 buvusių tremtinių ir politinių kalinių chorai iš visos Lietuvos: Alytaus, Anykščių, Biržų, Druskininkų, Elektrėnų, Gargždų, Jonavos, Kauno, Kalvarijos, Kėdainių, Klaipėdos, Šiaulių, Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Lazdijų, Lentvario, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Rokiškio, Šiaulių, Širvintų, Šilutės, Tauragės, Telšių, Utenos, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus. Grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, dainavo operos solistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Juozapaitis.
Šventės dalyvius džiugino nuotaikinga Kėdainių kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Lankesa“, Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Volungė“, Kėdainių rajono Truskavos kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Vermena“, Panevėžio rajono Liūdynės kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Svaja“.
Šventėje dalyvavo daug garbingų svečių: žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, LR Seimo nariai Vincė Vaidevutė Margevičienė, Rimantas Jonas Dagys, LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, Kėdainių miesto savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, LPKTS filialų pirmininkai ir nariai. Gražius linkėjimus perdavė LPKTS Garbės pirmininkas dr. Povilas Jakučionis.
Ne kartą esame girdėję – tremtiniai mūsų tautos sąžinė. Šiuos žodžius patvirtino ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiųstame sveikinime. „Dainose ir poezijos posmuose įrašytas jūsų ilgesys. Gražių šokių, skambių dainų, prasmingo pasibuvimo...“ – linkėjo Prezidentė D. Grybauskaitė. Palaiminimą teikė Kėdainių dekanato kunigas Norbertas Martinkus sakydamas: „Te žodis, giesmė, daina visus visada jungtų“.
Tylos minute atidavus pagarbą negrįžusiems tremtiniams, buvusiems politiniams kaliniams ir Laisvės kovų dalyviams, gėlių puokštės išneštos prie simbolinio tremtinių kryžiaus Kėdainiuose. Nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė LPKTS pirmininkas dr. G.Rutkauskas, Seimo narė V.V.Margevičienė, ministrė V.Baltraitienė, labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ pirmininkė Irena Staliorienė.
Tradiciškai tremtinių šventė prasidėjo Liongino Abariaus ir Juozo Šnapščio-Margalio daina „Leiskit į Tėvynę“. Daug gražių dainų šeštadienio popietę skambėjo arenos skliautais, ypač atliekamos kartu su maestro prof. Vytautu Juozapaičiu. Dažnai ir visi susirinkusieji dainavo kartu. Skambėjo lietuvių liaudies daina „Tris dienas, tris naktis“, Andriaus Kulikausko aranžuota lietuvių liaudies daina „Giedu dainelę“, Vaclovo Šablevičiaus ir Prano Vaičaičio „Vai lėkite, dainos“, Antano Paulavičiaus „Kritusiems Lietuvos partizanams“ ir „Ave Marija“, Juozo Strolios ir Pauliaus Jurkaus „Parveski, Viešpatie“, Alfonso Staponkaus „Tremtinio rauda“, Adolfo Driuko maršas „Atgimimas“, Gintauto Abariaus ir Bernardo Brazdžionio „Šaukiu aš tautą“, Vaclovo Šablevičiaus „Pavasario šauksmas“, „Žydėki, žeme“ ir „Mes išlikom jauni širdimi“, Juozo Gudavičiaus ir Ksavero Sakalausko-Vanagėlio „Kur giria žaliuoja“, Jono Povilonio ir Alekso Dabulskio „Gimtinė“, Adolfo Driuko „Jaunystės metai“, Antano Paulavičiaus ir Bernardo Brazdžionio „Dievo dovana“, Juozo Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“.
Chorams dirigavo žinomi muzikai iš visos Lietuvos: Adolfas Driukas (Utena), Aušra Kazlauskienė (Kėdainiai), Mindaugas Šikšnius (Kaunas), Jonas Barbaravičius (Širvintos), Giedrė Baltuškienė (Panevėžys), Romualdas Eičas (Tauragė), Bronė Paulavičienė (Kaunas), Violeta Michelkevičienė (Jonava), Violeta Dumbliauskienė (Alytus), Adolfas Driukas (Utena), Edmantas Rėkus (Kalvarija), Antanina Laurenčikienė (Druskininkai), Jovita Bražukienė (Kuršėnai), Vytautas Saikauskas (Klaipėda), Gintaras Skapas (Vilnius), Aušra Kazlauskienė (Kėdainiai), Laima Venclovienė (Marijampolė).
Jungtinis šokių kolektyvas atliko choreografinę kompoziciją „Kaip du paukšteliai“ (Vidmanto Mačiulskio choreografija, lietuvių liaudies muzika, aranžuota Arūno Rakšnio), „Trilypis“ (Marijos Vaitulevičiūtės choreografija, Jurgio Gaižausko muzika), šokį „Vermeniškis“ (Danutės Pilibienės choreografija, lietuvių liaudies muzika, harmonizuota Antano Mikalausko) ir „Anės polka“ (Adelės Baublienės choreografija, lietuvių liaudies muzika, aranžuota Vidmanto Žemliausko).
Renginio vedėjai Asta Bartkuvienė ir Vilius Kaminskas skaitė tremtinių kūrybos ištraukas. Šventės pabaigoje laukė literatūrinio konkurso laureatų apdovanojimas. Konkursą organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, komisijos nariai buvo rašytojas Stanislovas Abromavičius, LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė ir savaitraščio „Tremtinys“ redaktorė Jolita Navickienė.
„Vienas iš pagrindinių LPKT sąjungos darbų yra istorinės atminties išsaugojimas“, – sakė literatūrinio konkurso laureatus apdovanoti pasiruošęs pirmininkas dr. G.Rutkauskas. Pirmoji vieta, sveikinimai ir dovanos atiteko Aloyzui Vaitkui už knygą „Jaunystė Sibiro taigoje“, antroji – Teresei Ūksienei už knygą „Širdy mano Lietuva“, trečioji – Zitai Vėžienei už knygą „Jono Švėgžos gyvenimas po saule“. Moksleivių rašinių konkurso nugalėtoja tapo Viktorija Karčiauskaitė, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos moksleivė.
LPKTS valdybos pirmininkė R. Duobaitė-Bumbulienė nuoširdžiai padėkojo Kėdainių kultūros centrui, padėjusiam LPKTS surengti šią gražią šventę, choristams, dalyviams ir rėmėjams: pagrindiniam rėmėjui – Lietuvos kultūros tarybai; UAB „Kėdainių duonai“, AB „K2 LT“, AB „Nordic Sugar“, labdaros ir paramos fondui „Viltis–Vikonda“, Kėdainių krašto tremtiniams; informaciniams rėmėjams: Kėdainių rajono laikraščiams „Kėdainių mugė“ ir „Rinkos aikštė“, LPKTS savaitraščiui „Tremtinys“, LRT, UAB „Balticum TV“, UAB „Kėdainių krašto televizijai“, www.kėdainietis.lt.
XIII respublikinės politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventės „Leiskit į Tėvynę“ vyr. dirigentė Aušra Kazlauskienė perdavė batutą XIV šventės organizatoriams – LPKTS Šilalės filialui. Taigi po dvejų metų susitiksime Šilalėje.

Audronė KAMINSKIENĖ