„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 08 (1365) 2020 m. vasario 28 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ ar „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Prenumeratos indeksas 0117.
Kaina:
    1 mėn. –  3,67 Eur,
    3 mėn. – 11,02 Eur,
    6 mėn. – 22,03 Eur,
  12 mėn. -- 44,06 Eur.

    Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS būstinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (8 37) 323 204;
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Buvome, esame ir būkime girdimi, reikalingi ir veiklūs


    Darganotą vasario 22-osios popietę būreliais ir pavieniui į Vilniaus įgulos karininkų ramovę, kur vyko ataskaitinis rinkiminis susirinkimas, rinkosi LPKTS Vilniaus skyriaus nariai. Kad susirinko daugiau nė prieš metus, įrodo, kad jie neabejingi skyriaus veiklai.
    Vilniaus skyriaus vadovas Petras Musteikis informavo, kad tvarkingai buvo atliktos susirinkimo viešinimo procedūros ir užtikrintas dalyvių kvorumas. Dalyviai sugiedojo Lietuvos himną, tylos minute pagerbė Amžinybėn išėjusius tremtinius, politinius kalinius ir Laisvės kovų dalyvius. Buvo nunešta gėlių prie paminklo sovietinio genocido aukoms atminti. Susirinkimo dalyviai ekrane stebėjo 2018–2019 metų skyriaus svarbiausius veiklos momentus: pasipriešinimo okupacijoms atminties išsaugojimo, trėmimo datų paminėjimų akimirkas, projektinių renginių „Gyvosios atminties pamokos patriotizmo ir sąmoningumo stiprinimui“ nuotaikas bei dalyvavimą valstybiniuose renginiuose, bendrus darbus su Sąjūdžiu, kitomis patriotinėmis organizacijomis. Dėkojame veiklos foto metraščio autoriui Edvardui Strončikui. (...)

    Virginija STAKIONIENĖ
    Nuotraukoje - centre Edvardas Strončikas, LPKTS valdybos pirmininkės pavaduotojas
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 8 (1366)

     

    Akmenuoti vaikystės takeliai


    Vasario viduryje į LPKTS Panevėžio filialo būstinę rinkosi buvę tremtiniai susitikti su vaikystės draugais, ištremtais iš Lietuvos 1948 metais. Tuomet jiems buvo nuo dvejų iki šešerių metų. Tai Ilkos, Senosios Brianės, Buriat-Mongolijos gyventojai.
    Savo atsiminimus pasakojo Dalia Marozienė. Į mokyklą ji eidavo kelis kilometrus. Mokykloje dalyvavo šokių būrelyje, dainavo, kartais dainuodavo lietuviškai. Senojoje Brianėje gyvenusi Algimanto Vičino šeima kelis kartus kėlėsi iš vieno kaimo į kitą, kad vaikams būtų arčiau mokykla. Mokėsi rusiškai.
    Vietiniai gyventojai neskriaudė lietuvių vaikų. Kai našlaitė Milda Baltušnikaitė (Banėnaitė) eidavo pasisemti vandens iš šulinio, tai rusės moterys padėdavo ištraukti iš šulinio kibirą. Tik viena lietuvė niekada nepadėdavo. Parduotuvėje mergaitei pardavėja prekes supylė ne į paduotą krepšelį, bet ant žemės. Milda, klūpėdama ant grindų, turėjo rinkti išbertus makaronus.
    Apie savo tėtį gydytoją Bronislovą Šerkšną papasakojo sūnus Bronius ir duktė Virginija Aleknienė. Bronius Šerkšnas neturėjo teisės dirbti gydytoju. Dirbo įvairiausius darbus statybose, kalvėje, tiesė kelius. Buriat-Mongolijoje keliukai siauri ir vingiuoti. Gydytojas gavo užduotį tvarkyti kelią. Jį ištiesino, praplatino. Ilgai dar žmonės sakydavo: „Doroga doktora“. (...)

    Vlada POVILIŪNIENĖ
    Nuotraukoje - vaikystės draugai, iš Lietuvos ištremti 1948 metais

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 8 (1366)

     

    Mano jaunystė nelaisvėje

    Kiekvieno biografija prasideda gimimo data – diena, kada mūsų akys išvydo pasaulį. Man tai buvo 1935 metų vasaris, pasak Mamos, antroji jo diena, nes rašytinių dokumentų nerasta, o sovietinė valdžia, perrašydama mūsų dokumentus, man „paskyrė“ gimtadienį tų metų kovo 20-ąją dieną...

    Gimtinėje

    Gimiau tuometinėje Ukmergės apskrityje, Kavarsko valsčiuje, Dabužių seniūnijos Vyšniakalnio vienkiemyje, apie 100 metrų nuo vieškelio Kavarskas–Troškūnai. Mūsų ir kaimyno Jono Bagočiūno sodybos buvo ant kalnelio, apsuptos medžių guoto, pavasarį pasipuošdavę vyšnių žiedais.
    Mano tėvelis Jonas Blažys buvo pasienio policininkas, šaulys, taip pat ūkininkavo aštuoniuose hektaruose žemės. Mamai ir keturioms dukterims, mano vyresnėms seserims, darbo nestigo.
    Būdavo ir atokvėpio valandėlių. Aiškiai prisimenu jaunimo vakarones šeštadieniais, kai tėvelis grodavo armonika ir mielai linksmindavo jaunimą, bet griežtai tik iki dvyliktos nakties.
    Skaityti išmokau labai anksti, bemaž penkerių metų. Vietoj vadovėlio pasitarnavo gryčios sienos, „ištapetuotos“ laikraščiais. Gulėdamas lovoj šalia tėvelio klausinėdavau, kur kokia raidė, ir taip išmokau laisvai skaityti.
    Prisimenu, kaip atgavus Vilnių tėvelis su mama buvo išvažiavę ten ekskursijon, bet grįžo labai sunerimę. (...)

    Algirdas BLAŽYS
    Nuotraukoje iš Algirdo Blažio asmeninio archyvo -
    su bendraamžiais penkiolikmečiais Kavarsko progimnazijoje, Algirdas – antroje eilėje pirmas iš dešinės

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 8-11 (1366-1369)
     

     

    Partizano Juozo Bartusevičiaus-Medžiotojo šimtmetis


    Pokaryje dalis Jonavos rajono partizanų priklausė Vyties ir Didžiosios Kovos apygardoms (DKA). Žuvusių kovotojų išniekinti kūnai gulėdavo prie stribų būstinės ir buvusioje turgaus aikštėje. Kitoje Vytauto gatvės pusėje buvo rūsys, kuriame kankino suimtuosius. Kelias dienas išgulėjusius išniekintųjų kūnus naktį temdavo į Neries pakrantę ir ten užkasdavo. 1967 metais toje vietoje buvo įrengtas miesto pliažas. Dabar Neries pakrantė sutvarkyta, pastatytas ir pašventintas koplytstulpis, o 1994 metais – ir akmens memorialas, kuriame įrašytos Jonavos apylinkėse žuvusių 60 partizanų pavardės.
    Šįmet minime Jonavos krašto partizano Juozo Bartusevičiaus-Kovo, Medžiotojo šimtąsias gimimo metines. Apie jo gyvenimą, kovos kelius, žūtį duomenis rinko ir jonavietė Veronika Gabužienė.

    Nerimo kupini 1944-ieji

    Juozas Bartusevičius-Kovas, Medžiotojas gimė 1920 metais netoli Kulvos, dabar jau neišlikusiame Varpėnų kaime, Jonavos valsčiuje. Baigęs pradžios mokyklą, mokėsi Jonavos progimnazijoje. Lankė mokytojų kursus. 1940 metais paimtas į sovietinę armiją ir nukreiptas į Vilniaus pėstininkų karo mokyklą. Tarnavo Pabradės ir Švenčionėlių stovykloje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir artėjant vokiečiams, nesitraukė į Rusijos gilumą, o su ginklu parbėgo į namus. Vokiečių okupacijos metais dirbo tėvų ūkyje. Sako, buvo labai ramus, švelnaus charakterio, mylėjo žmones ir gamtą. Brolis Jonas karo metais pasitraukė į Angliją. (...)

    Stanislovas ABROMAVIČIUS
    Nuotraukoje -
    partizanai Vaclovas Macijauskas-Žirgelis, Juozas Kudelis-Dobilas, Vladas Šatkauskas-Lazdynas, Pranas Macijauskas-Aitvaras
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 8 (1366)