„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 20 (1234) 2017 m. gegužės 26 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ ar „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Prenumeratos indeksas 0117.
Kaina:
    1 mėn. –   2,45 Eur,
    3 mėn. –   7,34 Eur,
    6 mėn. – 16,69 Eur,
  12 mėn. -- 29,38 Eur.

    Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS būstinė, Laisvės al. 39, Kaunas
Tel. (8 37) 323 204;
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Paminėtos tremties metinės

    Gegužės 22 dieną LPKTS būstinės salėje įvyko 1948 metų gegužės 22–23 dienos trėmimų, pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“), minėjimas. Tomis dienomis iš Lietuvos buvo ištremta 40 tūkstančių žmonių, tarp jų – 10 tūkstančių vaikų. Minėjimą surengė LPKTS Kauno filialas.
    Įžanginį žodį tarė buvusi tremtinė, LPKTS tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė. F.Bortkevičienės premijos laureatė Violeta Bakutienė pristatė autorinę programą „Šeimoje mūsų savasties šaknys, šeima – brolybės sodas“. Skaidrėse užfiksuotos mūsų tautos šviesuolių, nusipelniusių žmonių mintys, per laiko tėkmę tapusios sentencijomis, buvo aktualios vakar, šiandien ir ne mažiau jos domins visuomenę ir rytoj. Citatos pateiktos iškiliausių mūsų žmonių, tai – Mykolo Kleopo Oginskio, Vladislovo Komaro, Lietuvos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, aktoriaus Kęstučio Genio ir kitų. Visų mintys seka viena grandine – neapleisk maldos, nepaniekink darbo. Kompoziciją paįvairino poezijos posmai, atlikėjų dainos.
    Lietuvos universitetų moterų asociacijos padalinio Lietuvoje prezidentė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, „Metų kaunietė – 2015“ Dalia Poškienė pateikė parodėlę „Kalėjimuose išsiuvinėti moterų laiškai“. „Laiškai buvo siuvinėjami ant labai mažų audinio skiaučių, moterys negalėjo kalinimo įstaigose turėti jokių aštrių daiktų, tad išmoko siuvinėti naudojant žuvies ašaką“,– pasakojo D.Poškienė. Tie maži paveikslėliai buvo vadinami „vizitėlėmis“. Jas moterys perduodavo savo draugams, giminėms, tuo patvirtindamos savo tapatybę ir kurioje vietoje yra kalinamos. D.Poškienė LPKT sąjungai padovanojo Adelės Dirsytės laiškų kopijas ir jos išleistą maldaknygę „Marija, gelbėki mus“. XXVII knygos mėgėjų draugijos parengta virtuali paroda iš Justino Sajausko ir Domo Akstino kolekcinių rinkinių „Tikėjimo ir vilties ženklai“ auditorijai buvo pristatyti pademonstruojant skaidres. Šventinę nuotaiką minėjimo dalyviams sukūrė mišrus liaudiškos muzikos ansamblis „Pinija“.

    Aušra ŠUOPYTĖ

     

    Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena Druskininkuose


    Saulėtą gegužės 20-osios vidudienį kurorto gyventojų ir svečių dėmesį patraukė gatvėmis žygiuojantys Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai su karine technika. Druskininkų miesto pramogų aikštėje vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtas renginys. Jį organizavo minėta rinktinė (rinktinės vadas plk. ltn. Svajūnas Papiliauskas), talkino rinktinės Druskininkų kuopa (kuopos vadas kpt. Kęstutis Valenta). Susirinkusius sveikino Druskininkų mero pavaduotojas L. Urmanavičius, KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas plk. ltn. S. Papiliauskas. Labiausiai pagerbti buvo LLKS Dainavos apygardos partizanai, atvykę iš Alytaus, Varėnos rajono ir Druskininkų. Deja, kiekvieno renginio metu matome jų vis mažiau ir mažiau. Pačius ištvermingiausius gražiai pasveikino ir įteikė dovanėles KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas plk. ltn. S. Papiliauskas. Šie vieno likimo draugai džiaugėsi dar susitikę, maloniai pabendravę, gražiai pagerbti jaunesnės kartos.
    Susirinkusius linksmino miesto saviveiklos kolektyvai ir patys kariai. Žiūrovų dėmesį prikaustė aikštėje demonstruojami įvairūs kareivių veiksmai su dresuotais šunimis, „kova“, kurios metu „gelbėjamas sužeistas karys“. Suteikus jam „pirmąją pagalbą“, buvo skubiai išvežtas su „Greitąja“. Didelis būrys smalsuolių susirinko prie karinės technikos. Ypač smagu buvo ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, kad buvo galima ir užlipti, ir pasėdėti galingose mašinose. Patys drąsiausi mažieji užlipo į mašinos viršų ir užsidėjo šalmą. Kokie švytintys buvo jų veidai! O įspūdžiai galbūt neišblės daugelį metų.
    Alfreda Pigagienė LLKS Dainavos apygardos partizanų vardu nuoširdžiai padėkojo šios nuostabios šventės rengėjams. Rinktinės vadui plk. ltn. S. Papiliauskui padovanojo knygų. Garbaus amžiaus partizanams ji įteikė po savo padarytą atviruką ir knygą.
    Susirinkusieji labai šiltai bendravo, skanaudami puikią kareivišką košę. Už nuostabią šventę, už buvimą kartu ir patirtus naujus įspūdžius bei puikią nuotaiką dėkojam KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadams ir kariams, atvykusiems iš Alytaus, taip pat Druskininkų kuopos kariams ir jų vadui. Visiems linkime geros sveikatos, laimės, tikėjimo, meilės ir vilties.
    A. Pigagienė „Nakties muziejaus“ renginio metu LLKS Dainavos apygardos partizanų ir Druskininkų grupės į Amžinybę išėjusių partizanų, jau garbaus amžiaus sulaukusių seserų, brolių, vaikų, tų, kurie statė, prižiūrėjo „Mergelės akių“ memorialą, vardu padėkojo „Ryto“ gimnazijos bendruomenei. Jie jau ne vienus metus partizanų atminimą pagerbia ne tik mokykloje, bet ir prie „Mergelės akių“ memorialo. Mokyklos bendruomenė, skaitydama Alfredos padovanotas knygas, galės susipažinti su partizanų, tremtinių prisiminimais, žemėlapiu „Laisvės kovotojų keliais“, kurį ji sudarė su E. Sidaravičiūte. A. Pigagienė – ilgametė Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja. Su savo tėvukais surinko ir paliko muziejui medžiagą apie Druskininkų apylinkių partizanus.
    Tai buvo gyvosios istorijos pamokos. Iki naujų susitikimų!

    Alfreda PIGAGIENĖ

     

    Laisvės kovoms atminti - konkursas Ukmergėje

    Antrus metus Lietuvoje išskirtinis konkursas, skirtas laisvės kovų atminimui, vyksta būtent Ukmergėje. Galime didžiuotis LPKTS Ukmergės filialo valdybos pirmininke A. Kalesnikiene, V. Leščiumi, Z. Vašatkevičiumi ir kitais valdybos nariais, dirbančiais su jaunimu, ugdančiais tikrus Tėvynės patriotus. Z. Vašatkevičius yra garbaus amžiaus, buvęs politinis kalinys, šios gimnazijos pogrindinės jaunimo organizacijos „Lituanika“ narys, aktyviai dalyvaujantis susitikimuose su rajono moksleiviais ir mokytojais.

    Gegužės 10 dieną Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje direktoriaus A. Girdžiūno pastangomis įvyko Ukmergės rajono gimnazijų moksleivių Laisvės kovų atminimo konkursas. Dalyvavo septynios komandos: trys Antano Smetonos gimnazijos, Jono Basanavičiaus, Taujėnų, Siesikų bei Želvos.
    Šiame renginyje turėjome daug svečių: LPKTS tarybos pirmininkė V. V. Margevičienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. D. Juodis, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narys V. Kovarskas, Švietimo skyriaus vedėja D. Steponavičienė bei mero pavaduotoja K. Stepanova. Visi svečiai sveikino konkurso dalyvius, primindami, kiek kainuoja laisvė, pareikalavusi aukų, kad dabar gyventume nepriklausomoje Lietuvoje.
    LPKTS tarybos pirmininkė  V. V. Margevičienė pabrėžė, kad būtent jaunimui reikia tvirtinti patriotiškumo pamatus, nepamirštų savo istorinės praeities. Ji padovanojo knygą „Dalia“ apie Dalią Grinkevičiūtę, kurios dėka pasaulis sužinojo apie mažos Baltijos tautos tragišką likimą.
    Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus atstovas A. Augustinas supažindino gimnazistus su konkurso tvarka ir skaičiuojamais balais. Konkursas vyko trimis etapais: literatūrinė – meninė kompozicija, protų mūšis – testas ir muzikinis kūrinys.
    Komandos dirbo puikiai ir atsakingai, išradingai pateikė menines kompozicijas, su muzikiniais kūriniais sekėsi ne visiems gerai, bet svarbiausia, kad gimnazistai neblogai žinojo laisvės kovų istoriją. Kol kompetentinga komisija (pirmininkas V. Leščius, nariai: V. V. Margevičienė, dr. D. Juodis, V. Kovarskas, A. Kalesnikienė) tikrino moksleivių darbus ir sprendė, skaičiavo konkursinius balus, scenoje pasirodė Ukmergės rajono Šventupės ansamblis, vadovaujamas A. Šermukšnio.
    Komisijos pirmininkas V. Leščius paskelbė balus ir nugalėtojus. Pirma vieta paskirta Antano Smetonos gimnazijos komandai „Žalieji velniai“, antroji – Antano Smetonos gimnazijos komandai „Ąžuolai“ ir trečioji – Želvos gimnazijos komandai. Visoms trims komandoms nugalėtojoms dovanojome ekskursiją į Obelių laisvės kovų muziejų Rokiškio rajone.
    Tikimės, kad atsiras daugiau komandų, norinčių dalyvauti konkurse. Dėkojame visiems dalyvavusiems gimnazistams, jų mokytojams ir linkime geros artėjančios vasaros.

    Tamara REINGARDTIENĖ,
    LPKTS Ukmergės filialo valdybos narė

     

    Mūsų Golgota

    Gimiau kalvotame ir ežeringame Aukštaitijos krašte, pusiaukelėje tarp Kurklių ir Balninkų, gražiame Dapkūniškių kaime, Augusto ir Liudos Tamulių šeimoje. Buvome keturios mergaitės: Bronė, Janina, Vacytė, aš – Angelė ir du broliai – Alfonsas ir Tadas.
    Tėvai, 1936 ar 1937 metais gavę 8 hektarų žemės sklypą, su dideliu rūpestingumu ir atkaklumu perkėlė ūkį į naująjį žemės lopinėlį, kuris vienu kraštu ribojosi su Baldono ežeru. Mes, vaikai, mielai ganėme gyvulius, kad tik tėvai ilgiau leistų pabūti prie ežero. Sode buvo bičių avilių, kieme šulinys.

    Vyriausioji sesuo Bronė iš prigimties turėjo nesveikas kojas. Ji baigė 4 skyrius penketais ir vėliau išmoko siuvėjos amato. Mums, sveikiesiems, jos negalia dilgčiodavo širdį. Visi baigėme pradinę mokyklą gimtajame kaime. Janutė ir Alfonsas padėjo tėvams ūkį tvarkyti. Mažasis Tadukas mokėsi Balninkų mokykloje, Vacytė – Anykščių gimnazijoje, aš – Panevėžio finansų technikume tik pirmi metai.
    Mūsų tėtė buvo be galo darbštus ir rūpestingas, inteligentiškas iš prigimties, labai mėgo muziką. Po darbo dienos dažnai paimdavo į rankas smuiką ar bajaną ir su broliu Alfonsu išsakydavo savo ilgesį ir svajones. Jis tikėjo, kad laikas susitvarkys, bėdos aprims, ir vaikai gyvens be vargo. Šeštadienių ir sekmadienių vakarais dažnai susirinkdavo daugiau jaunimo iš mūsų ar net gretimų kaimų. Tada mokėjom gražiai padainuoti ir smagiai pasišokti.
    Vokiečių okupacijos metais, berods 1942 metais, brolis Alfonsas buvo šaukiamas į frontą, bet nei jis, nei kiti kaimo jaunuoliai nė nemanė vokiečiams padėti kariauti. Ir niekas varu nevarė. Karas baigėsi, bet neramumai mūsų žemėje nesibaigė. Ir vėl šaukimas į armiją, į sovietinę. Jaunimas slapstėsi. Brolis Alfonsas niekur neišėjo iš tėvų namų. 1945 metų rugsėjo 22 dieną Balninkų miestelio stribai su kareiviais, susėdę į tris arkliais pakinkytus vežimus, atvažiavo tiesiai į mūsų kiemą. Pirmiausia uždegė tvartą ir klojimą. Nušovė iš klojimo bėgantį brolį Alfonsą. Tėtį ilgokai varinėjo po sodybą ir galiausiai taip pat nušovė. Degančių javų kvapas pasklido po visą apylinkę. Ugnies liepsnoje užgeso Adomo Naviko ir Antano Stimburio gyvybės. „Liaudies gynėjai“ padegė ir Alfonso Gylio sodybą. Čia žuvo Alfonsas Gylis, Alfonsas Tamulis (pusbrolis) ir Jonas Karalius. Šios klaikios dienos vakare visų 7 žmonių apdegę ir kraujuoti kūnai stribų reikalavimu buvo nuvežti į Balninkų miestelį ir numesti prie įėjimo į bažnyčią.
    Sekmadienį moterys, eidamos į bažnyčią, su skausmu ir širdgėla žvelgė į išniekintus kūnus ir triumfuojančius stribų paauglius. Bažnyčioje pamaldų metu žmonės springo ašaromis ir slėpė užverktas akis. Sako, kad naktį visus 7 kūnus sumetė ir užkasė miestelio pakraštyje, netoli ežero, už nedidelio krūmokšnio.
    Gaisro liepsnų išvytos iš namų, be kelio ir tako bėgo sesuo Janina su mama. Tą dieną ir mažasis Tadukas negrįžo iš mokyklos.
    Kitą dieną, rugsėjo 23-iąją, nieko nežinodama važiavau iš Panevėžio į namus. Beeinančią namo, žmonės įspėjo ir pranešė klaikią žinią. Sustingo kojos, nežinau, kaip vis dėlto pasiekiau sudegusius ir išplėštus namus. Darže tarp burokų lapų radau atbėgusią seserį Janiną. Abi suklupome prie karštų žarijų, čia pat didelė šviežio kraujo dėmė – Tėvelio kraujo. Bučiavome suradę kruviną jo kepurę. Kiek toliau – brolio Alfonso mirties vieta. Greta apdegusios vyšnios. Supratome, mūsų laikas labai trumpas, reikia kuo greičiau sprukti iš čia...

    Angelė TAMULYTĖ
    Nuotraukoje - Tamulytės (iš kairės): Janina, Vacytė, Bronė ir Angelė prie Baldono ežero. 1945 metų vasara
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 20 (1234)

     

    Partizanų atminimas pagerbtas Šarkiškėse

    Gegužės 14 dieną Klaipėdos rajono Veiviržėnų seniūnijos Šarkiškių miškelyje, prie Švč. Marijos skulptūros, pastatytos partizano Juozo Auškalnio-Kudirkos atminimui, vyko jau tradiciniu tapęs renginys. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną pagerbti ne tik čia žuvę partizanai Antanas Kiminius-Laisvūnas ir Petras Toleikis-Šturmas, bet ir šią dieną 1972 metais susideginęs Romas Kalanta.

    Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, sakydamas pamokslą, kalbėjo apie partizanų aukos mastą ir didžiulę reikšmę, kurios iki šiol nesame iki galo įvertinę. Nors partizanų pagerbimo ir atminimo ženklų netrūksta, tačiau jų dvasios ir patriotiškumo šiuolaikiniame gyvenime nepakanka. Vyskupas pabrėžė, kad būtent šiose Klaipėdos rajono vietovėse – miškingose Veiviržėnų ir Endriejavo apylinkėse partizanų būriai veikė labai aktyviai ir partizanai buvo gerbiami. Ne toks dažnas atvejis, kad į partizanų pusę pereitų stribai – ne kaip infiltruoti į partizanų gretas išdavikai, o patikėję laisvos Lietuvos idėjomis, kurias skelbė partizanai ir dėl kurių kovojo. Būtent Endriejave per 10 stribų perėjo į partizanų pusę, kovojo ir žuvo kartu su jais.
    Šv. Mišias kartu su vyskupu aukojo Šilutės dekanato dekanas, Švėkšnos klebonas Saulius Katkus, kunigas Česlovas Degutis, Endriejavo parapijos klebonas Stasys Šlepavičius,  Gargždų dekanato dekanas-kanauninkas Jonas Paulauskas.
    Po šv. Mišių vyko renginys „Atmink tą laiką“, kurio vedėja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė susirinkusiesiems priminė, kad pirmą kartą Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė buvo surengta 1935 metais ir organizuojama iki 1938 metų, vėliau ją pakeitė Ginklų fondo akcija – lėšų rinkimas kariuomenei paremti. Tarpukariu pagrindinės šventės iškilmės vyko laikinojoje sostinėje Kaune. Šventė atgaivinta 1993 metais.
    Klaipėdos rajone jau ketvirtus metus tapo tradicija šią datą paminėti Šarkiškių miškelyje, kur 1950 metais žuvusio Juozo Auškalnio-Kudirkos atminimui jo žmona Liucija Auškalnienė pastatė Marijos su kūdikiu skulptūrą. Sovietmečiu vieta miške buvusi labai apleista, po Nepriklausomybės atkūrimo buvusių politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva sutvarkyta, prižiūrima ir Veiviržėnų seniūnijos.
    Renginyje dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko pavaduotojas Zenonas Čerkauskas, LPKTS Klaipėdos apskrities koordinatorius Jurgis Endziulaitis, LPKTS Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė, Klaipėdos PKTS pirmininkas Vytautas Mickus, LPKTS Šilutės filialo pirmininkas Antanas Balvočius, LPKTS Klaipėdos rajono filialo pirmininkas Jonas Šatkus, kiti LPKTS atstovai.
    Pasisakiusieji kalbėjo apie partizanų aukos prasmę, atsimenantieji tuos laikus dalijosi prisiminimais, kurie laikui bėgant ne visuomet blėsta, kai kurie įgauna naujų spalvų ir atspalvių šiandienos kontekste. Ne visuose rajonuose yra tinkamai gerbiamas partizanų atminimas, vis dar atskamba sovietmečiu dvelkiančių antivalstybiškų pasisakymų, esą partizanai buvo banditai. Taip kalba tie, kurie ne viską žino arba netinkamai vertina. Tais laikais, ypač vėlesniais rezistencinio pasipriešinimo metais, siautė apsimetusių partizanais NKVD organizuotų būrių, kurie iš tiesų terorizuodavo ir plėšdavo gyventojus bei diskredituodavo tikrųjų partizanų kovą ir veiklą. Tarp jų pasitaikydavo ir buvusių partizanų – išdavikų, tapusių smogikais. Tačiau sukarinta partizanų  struktūra turėjo savo griežtas taisykles, kurioms nenusižengė didžioji dauguma tų, kurie kovojo iki galo. Partizanai, kurie padarydavo nusižengimų, įvykdydavo neplanuotų ir neteisėtų išpuolių, buvo baudžiami saviškių labai griežtai – dažnai ir mirtimi karo lauko teisme.
    Džiugu, kad jaunoji nepriklausomybės karta vėl grįžta prie pagarbos rezistencijai, partizaniniam judėjimui, dalyvauja „Misijoje Sibiras“, tvarko partizanų kapus ir žūties vietas.
    Tremtyje gimęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius kalbėjo, kad jo ir jo šeimos gyvenime labai svarbus partizanų atminimas. „Tai, ką dėl Lietuvos padarė partizanai, įkvepia ir įkvėps daugybę ateinančių kartų, todėl turime nepamiršti, gerbti, liudyti tikrąją tiesą apie partizanų pasiaukojimą. Nepamirštama ir Romo Kalantos auka. Taip, vedami gyvos atminties, mes priėjome ir prie Nepriklausomybės atkūrimo. Būkime to verti,“ − sakė Č. Banevičius.
    Klaipėdos rajone gerbiamas tremtinių ir partizanų atminimas. Priekulėje įsikūręs Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus yra Gargždų krašto muziejaus filialas, todėl nuolat remiamas savivaldybės. Skiriama lėšų ir kitiems atminimo paminklams bei renginiams, kurių iniciatorius ir nuolatinis organizatorius yra Gargždų miesto garbės pilietis, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Česlovas Tarvydas.
    Renginį rikiuote papuošė Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos 3-iosios rinktinės 302 lengvoji pėstininkų kuopa (vadas Gintautas Razma). Partizanų ir tremtinių dainas atliko buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties aidai“.

    Gintarė SARGŪNAITĖ
    Nuotrauka Mindaugo Sargūno

     

    Kitas „Tremtinio“ numeris išeis 2017 metų birželio 9 dieną.