„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 36 (1490) 2022 m. rugsėjo 23 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama iki kiekvieno mėnesio 24 dienos bet kuriame „Lietuvos pašto“ ar „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Laikraštis išeina 4 kartus per mėnesį.
Prenumeratos indeksas 0117.
Kaina:
    1 mėn. –  3,81 Eur,
    3 mėn. – 11,46 Eur,
    6 mėn. – 22,92 Eur,
Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS buveinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (8 37) 323 204; 8 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Lietuviško paveldo pėdsakais per Sūduvą į Punską

    (LPKTS projekto „Už saugią ir tvarią bendruomenę“ dalyvių konferencija)


    R
    ugsėjo 9–10 dienomis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir LPKTS Kauno filialo iniciatyva, vykdant projektą „Už saugią ir tvarią bendruomenę“, organizuota išvažiuojamoji konferencija ir kelionė į Punską. Kelionę lietuviško paveldo pėdsakais Šiaurės Lenkijoje, buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, padėjo organizuoti Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis. Tarptautinė bendrystė su Punsko lietuviais užsimezgė dar anksčiau. 2021 m. rudenį Vilniaus skyriaus ir tuometinio LPKTS tarybos pirmininko Edvardo Strončiko sumanymu vykusiame tiksliniame susitikime aptarti tolesnio bendradarbiavimo planai. Stiprinti kultūrinius ryšius su Lenkijoje gyvenančiais lietuviais ėmėsi LPKTS valdybos ir Kauno filialo pirmininkas Vladas Sungaila.
    Pagal projekto veiklas – vienas iš svarbiausių tikslų buvo aplankyti istorines vietas, lietuviškas įstaigas, susitiks su ten gyvenančiais buvusiais politiniais kaliniais ir tremtiniais, pristatyti LPKTS veiklą.
    Į dviejų dienų kelionę pakviesti patys aktyviausi LPKTS filialų atstovai, Kauno filialo valdybos nariai. Džiugu, kad Alytaus, Jonavos, Gargždų, Panevėžio, Šiaulių, Šilalės, Širvintų, Šiaulių, Telšių, Ukmergės, Jurbarko, Varėnos, Elektrėnų filialų ir Vilniaus skyriaus nariai galėjo ne tik aplankyti istorines vietas, bet ir pasisemti patirties. Į kelionę su programa vyko ir Gargždų kultūros centro folkloro ansamblio „Cyrulelis“ (vad. Vidmantas Radavičius) atlikėjai.
    Pakeliui į Punską per Sūduvą su šio krašto istorija, žymiomis istorinėmis vietomis ir asmenybėmis supažindino projekto vadovė Dalia Poškienė.
    Pirmasis susitikimas – Punsko valsčiuje. Susipažinti su valsčiaus istorija pakvietė Viršaitis Vytautas Liškauskas. Jaukioje salėje su veikiančiomis ekspozicijomis, pasakojančiomis apie „Aušros“ kelią, Punsko valsčiaus žmones, V. Liškauskas plačiai apžvelgė šio krašto istoriją, kultūrą, švietimą. Lenkijos Ministrų Tarybos nutarimu 1952 m. birželio 25 d. Seinų valsčiaus pagrindu įkurtas Punsko valsčius, kuris laikomas vienu svarbiausių kultūros centrų Lenkijoje. (...)

    Dalia POŠKIENĖ
    Nuotraukoje - LPKTS delegacija prie paminklo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui Kampuočių k., netoli Punsko
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 36 (1490)

     

    Džiaugiamės, kad esame kartu


    Gelstantys medžių lapai, į mokyklas sugrįžę moksleiviai ir nuo darbų dūzgianti Jonava primena, kad vasara baigėsi ir prasideda naujas etapas. Vasara – toks metų laikas, apie kurį svajojame visus metus, planuojame, kaip ją sutiksime, kaip išgyvensime, kaip išlydėsime, todėl ir labai norisi pasidalyti šio gražaus laiko įspūdžiais.
    Jau pavasarį prasidėjo aktyvi mūsų veikla. Balandžio mėnesį gavome Rūtos Pugačiauskienės kvietimą aktyviai pajudėti sporto salėje. Į šias veiklas užsirašė ir visą treniruotės laiką išbuvo 97 m. buvęs politinis kalinys Donatas Kvedaras, kuris daugumai pažįstamas iš dokumentinio filmo „Bėgliai“. Buvo smagu ir naudinga pajudėti. Sveikatingumo temą tęsėme balandžio 7 d., susitikdami su žolininku Mariumi Lasinsku ir išgirsdami apie gamtos, vaistažolių, natūralių arbatų teikiamą naudą.
    Svarbu ne tik fizinė, bet ir dvasinė sveikata, todėl stengiamės palaikyti tuos, kam sunku. Palaikome ir palaikysime Ukrainą. Balandžio 14 d. dalyvavome šv. Mišiose Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje už Ukrainos žmones. Po šv. Mišių parapijos namuose aptarėme, kaip galime padėti Ukrainai ir jos žmonėms.
    Balandžio pabaigoje su kunigu Giedriumi Maskolaičiu aptarėme tremtinių koplytėlės padėtį. Šiais metais koplyčiai suėjo 30 metų. Koplyčiai jau reikia remonto, išdūlėjo durys, seniai tvarkyta elektros instaliacija, nevalyti sietynai ir nutilę varpai. Visi šie darbai buvo atlikti iki buvusiems tremtiniams svarbios datos, birželio 14 d. Prie darbų prisidėjo „Jonavos paslaugos“ ir įmonės direktorius Edmundas Mulokas, kurių pagalba per savaitę buvo sutvarkyta elektros instaliacija, išvalytas sietynas. Ačiū visiems, kurie nuoširdžiai prisidėjo prie sunkių koplytėlės tvarkymo darbų. Liko nesutvarkytos tik durys.
    Neužmirštame istorijos, svarbių minėtinų datų. Tradiciškai minėdami Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, po šv. Mišių susirinkome prie Partizanų memorialo Jonavoje, padėjome gėlių, kartu sugiedojome himną. (...)

    Irena TAMOŠEVIČIENĖ
    Nuotraukoje -
    Vasarą išlydėjome minėdami Baltijos kelią ir Ukrainos nepriklausomybės dieną
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 36 (1490)

     

    Nuo Gulago kalinio iki Vilniaus arkikatedros klebono

    2022-uosius LR Seimas paskelbė monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais. Šiais metais sukanka 100 metų, kai gimė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, politinis kalinys ir tremtinys, visuomenės veikėjas, pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, Vilniaus miesto garbės pilietis. Vilniuje, kuriame jis gyveno nuo 1975 m., prie Šv. Rapolo bažnyčios įrengtas monsinjoro K. Vasiliausko skveras ir skulptūra, o ant Pylimo gatvės Nr. 6 namo, kuriame gyveno, – atminimo lenta.
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Tuskulėnų dvaro (oficinoje) Konferencijų salėje vyko konferencija-minėjimas „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimo kelias – nuo Gulago kalinio iki Vilniaus arkikatedros klebono“. Renginys buvo skirtas paminėti monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922–2001) 100-ąsias gimimo metines.
    Konferencijos-minėjimo dalyvius sveikino ir savo įžvalgomis apie mons. K. Vasiliausko gyvenimo likiminius įvykius bei iškilios asmenybės bruožus dalijosi LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
    Pagrindinius pranešimus skaitė: LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyrius vedėjas doc. Artūras Grickevičius „Lietuvos Katalikų Bažnyčia ir jos kunigas K. Vasiliauskas raudonuoju laikotarpiu (1944–1988 m.)“, Vilniaus universiteto prof. dr. Arūnas Streikus „Lietuvos katalikų dvasininkų elgsenos modeliai vėlyvuoju sovietmečiu“ bei LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas Arvydas Gelžinis „Kun. Kazimiero Vasiliausko gyvenimo kelio atspindžiai KGB dokumentuose“. (...)

    Raimundas KAMINSKAS
    Nuotraukoje - LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 36 (1490)

     

    Partizano Justino Lelešiaus-Grafo 75-osios žūties metinės

    „Aš kunigas, lietuvis, katalikas, Judu nebūsiu, šėtonui netarnausiu, už 30 sidabrinių savęs neparduosiu. Tegul mano kraują sugers Lietuvos žemė“ (iš Juozo Žaliabarščio prisiminimų).
    Prasidėjus Lietuvos sovietizacijai, dešimtys tūkstančių lietuvių stojo į kovą su okupantais. 1944–1945 metais miškuose susitelkė apie 30 tūkstančių ginkluotų partizanų. Ginkluotos kovos kelią pasirinko daugelis pasiryžusiųjų kovoti tol, kol bus išlaisvinta okupuota Lietuvos valstybė.
    Dešimt metų vyko pasipriešinimas, rezistencija, Lietuvos partizaninis karas, kuris yra išskirtinis Lietuvos istorijoje. Šiame kare žuvo per 20 tūkstančių Lietuvos partizanų. Galime didžiuotis savo tėvų ir senelių karta, drąsiai gynusia laisvę ir tikėjusia Lietuvos nepriklausomybe.
    Prabėgo nemažai laiko, tačiau prisiminkime dar vieną vos trisdešimt metų teturėjusį kunigą ir partizaną, kuris paguldė galvą už Lietuvos laisvę – Justiną Lelešių.
    J. Lelešius gimė 1917 m. lapkričio 23 d. Marijampolės apskrities, Sasnavos parapijos, Navasodų kaime, Magdalenos (Abraitytės) ir Juozo Lelešių šeimoje. Turėjo dvi seseris: Magdaleną ir Viktoriją (iš pirmos tėvo santuokos) ir brolius Antaną, Juozą, Viktorą. Justinas baigė Navasodų pradžios mokyklą, šešias Marijampolės marijonų gimnazijos klases. 1943 m. baigė Vilkaviškio kunigų seminariją. Justinas buvo linksmas, nuoširdus, draugiškas, mėgo dainas, taip pat buvo ir geras oratorius.
    Per atostogas Plutiškėse, Igliškėliuose padėdavo vietos kunigams paruošti vaikus Pirmajai Komunijai. Vaikai labai mėgo klieriką Justiną Lelešių. Kai Justinas buvo įšventintas kunigu, jis dirbo Vištyčio ir Gražiškių parapijose. Prasidėjus sovietų okupacijai, 1945 m. kunigavo Vilkaviškio apskrities, Alvito valsčiaus, Lankeliškių parapijoje. (...)

    Gintautas TAMULAITIS
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 36 (1490)

     

    Kitas savaitraščio „Tremtinio“ numeris išeis spalio 7 d.