„Leiskit į Tėvynę“-2022

Dainų ir poezijos šventes „Leiskit į Tėvynę“ rengiamos kas dveji metai vis kitame Lietuvos mieste. Pirmoji dainų ir poezijos šventė įvyko 1991 m. Kaune. Šventės surengtos Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kt.

Nuaidėjo 15-oji respublikinė dainų ir poezijos šventė


Birželio 12 dieną, sekmadienį, 12 val. prie Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje, Raseinių rajone, vyko 15-oji respublikinė buvusių politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę – 2022“. Šiais metais šventė buvo patikėta organizuoti Raseinių rajono savivaldybei. Susirinkusieji galėjo klausytis gražiausių Lietuvos kompozitorių ir liaudies kūrinių, atliekamų dvidešimties chorų iš visos Lietuvos.

Šventiškai pasipuošę su savo chorų vėliavomis atvyko chorai iš Alytaus, Druskininkų, Jurbarko, Elektrėnų, Kalvarijos, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Kuršėnų, Lentvario, Marijampolės, Ukmergės, Mažeikių, Panevėžio, Plungės, Radviliškio, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Vilniaus.
Tradiciškai tremtinių šventė prasidėjo Liongino Abariaus ir Juozo Šnapščio-Margalio daina „Leiskit į Tėvynę“. Sugiedojus Lietuvos ir Ukrainos himnus bei pakėlus šių valstybių vėliavas, tylos minute buvo pagerbti žuvusieji partizanai, negrįžusieji iš tremties. Lietuvos laisvės kovotojų atminimas buvo pagerbtas trimis salvių šūviais.


Į Kryžkalnį atvykusiuosius pasiklausyti chorų atliekamų skambių dainų ir poezijos posmų apie meilę ir ilgesį Tėvynei, laisvės troškimą ir jos kainą pasveikino renginyje dalyvavę LR Seimo nariai Irena Haase, Jurgita Sejonienė, Rima Baškienė, Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis, jo pavaduotojas Kęstutis Užemeckas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, kiti svečiai.
Tai tradicinė šventė, kas dvejus metai vykstanti vis kitoje Lietuvos apskrityje. Pirmoji buvo surengta 1991 metais Kaune. Šventė dėl pandemijos taikomų apribojimų ir sunkumų jai pasiruošti neįvyko 2020 metais Anykščiuose. Prieš tai, 2018 metais, 14-oji dainų šventė vyko Šilalėje,“ – sveikinimo kalboje priminė LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas.

Net ir praėjus 81 metams nuo didžiųjų trėmimų pradžios tragiški komunistinių represijų išgyvenimai vis dar gyvi tremtinių širdyse. Tačiau pasak jų, tokiuose renginiuose slogią praeities nuotaiką išblaško susitikimo ir dabarties džiaugsmas.

„Mes, tragiško tremties likimo broliai ir seserys, esame išsibarstę po visą Lietuvą, todėl, deja, ne taip dažnai susitinkame. Tačiau tokie sambūriai kaip šis, yra puiki proga ne tik pasidžiaugti prasmingu buvimu kartu, bet ir pasimėgauti puikiu renginiu, dar kartą pasiklausyti iki skausmo pažįstamų, bet labai brangių dainų. Lietuviai visur ir visada dainavo. Traukė dainas švęsdami, dirbdami. Dainos nenutilo ir jėga išvežtiems iš gimtųjų vietų. Tremtyje dažnai tik daina palengvindavo kančią, tik ja galėdavai išdainuoti meilę, ilgesį tėvynei“, – kalbėjo tremtyje gimęs G. Rutkauskas, LPKTS pirmininkas.
Sveikindamas šventės dalyvius Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovybei siūlė svarstyti galimybę šventę „Leiskit į Tėvynę“ organizuoti Kryžkalnyje – Lietuvos laisvės kovų istorijos sostinėje. Gražiausias poetų eiles skaitė Raseinių rajono kultūros centro mėgėjų teatro „Braižas“ aktoriai.
Renginio pabaigoje LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas ir LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila padėkojo visiems choristams už nuostabų koncertą, chorų vadovams įteikė po atminimo dovanėlę, Raseinių rajono savivaldybės meras A. Bautronis – padėkos raštus.
Šauliai šventės dalyvius vaišino kareiviška koše ir arbata.

„Tremtinio“ inf. ir nuotraukose - renginio akimirkos