„Su Lietuva širdy“-2017 | LPKTS

„Su Lietuva širdy“-2017

Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“organizuojamas kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Ariogaloje. 1990–2005 m. jis buvo vadinamas „Laisvės ugnis – ateities kartoms“.

27-asis sąskrydis „Su Lietuva širdy“ kviečia

Jau trečią dešimtmetį kiekvieną rugpjūtį Raseinių rajone, Ariogalos stadione, Maironio apdainuotos Dubysos slėnyje, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga suburia likimo brolius ir seseris, mūsų tautiečius, patyrusius sovietinio okupanto vykdytas represijas, perėjusius devynis pragaro ratus. Gražiausiais gyvenimo metais okupanto valia, prievarta atsidūrę Norilske, Novosibirske, Omske, Magadane, Tomske, Igarkoje, prie Laptevų jūros, Krasnojarske, lietuviai išsaugojo tikėjimą laisve, nepriklausomybe. Ne visi sugrįžo, tūkstančiai liko amžinojo įšalo žemėje, ne visiems ten budi atminimo kryžiai...
27-ąjį kartą žinia apie Lietuvą mylinčių žmonių sąskrydį „Su Lietuva širdy“ apskrieja plačiai pasaulyje pasklidusius lietuvius. Tad ir suplaukia, suvažiuoja iš visų Lietuvos kampelių ir įvairių pasaulio šalių buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, Laisvės kovų dalyviai, jų šeimų nariai, vaikai ir vaikaičiai. Džiugu, kad visuomet dalyvauja garbūs šalies vadovai, Seimo nariai.
Šiemet rugpjūčio pirmąjį šeštadienį (5 dieną) sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ dalyviai nuo 9 valandos rinksis prie bažnyčios ir rikiuosis eisenon į Dubysos slėnį. Atvykusieji ir užsiregistravusieji gaus sąskrydžio suvenyrų ir informacinį leidinį. Šventės dailininkės sukurti stendai, plakatai, nuotraukos, primenančios tremties ir kovų metus, eisenos dalyvius lydės iki stadiono vartų, kur juos pasitiks šventės vedėjai. Apėję garbės ratą, jie pasklis po Dubysos slėnį, bursis grupelėmis pagal tremties vietas, choristai rikiuosis ant pakylos, ruošis dainai. Vyks Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavų pakėlimo ceremonija.
Po šv. Mišių, kurias aukos arkivyskupai Sigitas Tamkevičius ir Lionginas Virbalas, sąskrydžio ugnį, įžiebtą nuo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje degančios Amžinosios ugnies, įneš Kauno jungtinio sveikatos klubo nariai, bėgikai iš Kauno, Prienų, kitų Lietuvos vietų. Ugnies nešimo ceremonijai kviečiame registruotis telefonu 8 614 85 117 arba el. paštu lpkts@lpkts.lt.
12 valandą šventės aukuro įžiebimu prasidės oficialioji sąskrydžio dalis. Sąskrydžio dalyvius sveikins LPTKS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, valstybės vadovai. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iššaus salves Lietuvos politiniams kaliniams ir partizanams, visiems Lietuvos tremtiniams ir Laisvės kovotojams, Tėvynei Lietuvai.
Programoje – Jungtinio buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro koncertas, LR Seimo narių, svečių iš Latvijos ir Estijos, „Misija Sibiras“ dalyvių sveikinimas. Šventinę nuotaiką padės sukurti solistai Liudas Mikalauskas, Eglė, Ieva ir Vytautas Juozapaičiai, ansamblis „Ainiai“ ir nepailstantis ilgametis ansamblio „Armonika“ vadovas Stasys Liupkevičius, bardai Valerijus Šerelis ir Ernestas Kuckailis.
Kareiviška koše vaišins Raseinių savivaldybė, troškulį numalšinti padės renginio rėmėjai. Nacionalinio kraujo centro palapinėje bus galima prisidėti prie kilnios misijos – paaukoti kraujo.
Diskusijų palapinėje veiks LGGRTC paroda „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“, vyks knygų pristatymai (Lietuvos kariuomenės viršilos Ernesto Kuckailio „Tylūs žingsniai per samanas“ ir dr. Arvydo Anušausko „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“), paskaitos dr. Lauryno Kasčiūno ir Žygimanto Pavilionio „Iššūkiai nacionaliniam saugumui“, filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ peržiūra, dalyvaus režisierius  Donatas Ulvydas.
Partizanų kovų rekonstruktorių klubas „Partizanas“ kartu su jaunaisiais šauliais pakvies į naujai įrengtą partizanų slėptuvę, kur vyks edukaciniai užsiėmimai, pokalbiai apie partizanų gyvenimą, pokalbiai apie partizanų politinius siekius, partizanų deklaracijas, pokalbiai apie tai, kas yra istorinė rekonstrukcija.
Sąskrydyje bus galima įsigyti LPKTS išleistų ir platinamų knygų tremties ir rezistencijos temomis. Sąskrydis uždaromas vėliavų nuleidimu.
Sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ organizatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga drauge su partneriais: Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Raseinių rajono savivaldybe.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Gražiausia tremtinių šventė

Saulėtas išaušo rugpjūčio 5-osios rytas, kviečiantis vykti į gražiausią tremtinių metų šventę – sąskrydį „Su Lietuva širdy“ Dubysos slėnyje. Čia kiekvieną vasarą susirenka buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, Laisvės kovų dalyviai, geriausius gyvenimo metus, neįgyvendintas svajones, sveikatą praradę prie Laptevų jūros, Igarkoje, Tomske, Krasnojarske, Norilske, Magadane...

Paskutinieji pasiruošimo akcentai

Gera atvykti anksti ir stebėti, kaip pamažu atgyja ir pildosi stadionas, išpuoštas dailininkės Rimutės Skučienės karpiniais, informaciniais stendais ir plakatais. Čia baigiamos statyti palapinės, saugosiančios nuo lietaus ar kaitrių saulės spindulių, dėliojami suolai, derinama garso aparatūra. „Misija Sibiras“ merginos jau kelintą kartą bando išskleisti palapinę, bet rytinis vėjas vis verčia ir verčia ją ant šono, kol jas pastebi ir susipranta padėti šaulių vyrai.
Dėmesį patraukia mielai su tremtiniais bendraujantis ir ne kartą dalyvavęs mūsų šventėse solistas Liudas Mikalauskas, dainuojantis čia pat, prie ant suolų susėdusių anksčiau atvykusiųjų. Taip jis tikrina mikrofoną. Visai prie scenos Jungtinio tremtinių choro vadovė Bronė Paulavičienė rūpestingai peržiūri natų pluoštelį, tolėliau būrelis smalsiai apžiūrinėja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos leidžiamų knygų knygynėlį, kuriame pluša Dalia Poškienė, rašytojas Stanislovas Abromavičius ir Bronė Rapolavičienė. Raimundas Gleiznys didžiojoje palapinėje skuba sukabinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paruoštą parodą „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“. O nuo kalno leidžiasi kariuomenės orkestro autobusas, greitosios medicinos pagalbos automobiliai – žinai ir jauti, kad bus saugu.
Paskutinius nurodymus, ką padaryti, kur pakabinti, ko nepamiršti, komanduoja per stadioną skubanti LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, kuri netrukus persirengs gražiais zanavykų krašto tautiniais drabužiais ir bus šio sąskrydžio vedėja kartu su šios šventės režisieriumi Viliumi Kaminsku. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, apžvelgęs  stadioną, įsitikina, kad viskas paruošta laiku ir tinkamai.

Šventės pradžia

Šventė, kaip įprastai, prasidėjo iškilminga eisena, sudaryta iš visų LPKTS filialų. Lydima Karinio pučiamųjų orkestro Ariogalos gatvėmis ji leidosi į Dubysos slėnį. Eisenos dalyvius prie stadiono vartų pasitiko vedėjo balsas, kuris pristatė ir trumpai papasakojo apie kiekvieną atžygiavusį filialą. Visus dalyvius sutikome džiaugsmingais plojimais. Lietuvos Respublikos vėliava, kurią  nešė LPKTS atstovai, buvo paruošta kėlimui, o jaunieji šauliai, budėję prie vėliavų stovų, perėmė filialų atneštas vėliavas ir jas įstatė į laikiklius.  Savo vietas užėmė chorai, orkestras ir kiti eisenos dalyviai.

Sąskrydžio vedėjai R.Duobaitė-Bumbulienė ir V.Kaminskas skelbė sąskrydžio pradžią ir kvietė kelti trijų Baltijos valstybių vėliavas. Skambant Lietuvos Respublikos himnui mūsų šalies vėliavą kėlė LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, Latvijos Respublikos vėliavą kėlė LPKTS Radviliškio filialo pirmininkė Stasė Janušonienė, Estijos Respublikos – LPKTS Joniškio filialo pirmininkas Julius Lukys. Keliant šių šalių vėliavas, jų himnai buvo atliekami Karinio pučiamųjų orkestro. Po vėliavų kėlimo ceremonijos renginio vedėjas kvietė tylos minute pagerbti kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę, negrįžusius iš lagerių ir tremčių. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai išnešė gėles prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse, juos lydėjo šauliai ir jaunieji šauliukai.
Ypatinga sąskrydžio dalis yra šv. Mišios. Jas aukojo arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, kunigas Robertas Grigas, Raseinių dekanas kunigas Vytautas Paukštis, Ariogalos klebonas kunigas Gintautas Jankauskas, diakonas Vincentas Lizdelis, kunigai Kazimieras Skučas, Gintaras Vitkus, Kazimieras Ambrasas. Šv.Mišiose giedojo Jungtinis tremtinių choras ir solistas Liudas Mikalauskas, dirigavo Mindaugas Šikšnius, o Komunijos metu atliekama „Dievo dovana“ skambėjo tiesiog dieviškai.
Klausantis giesmių prisiminė pamokslo metu arkivyskupo S.Tamkevičiaus tarti žodžiai: „Istoriją ne tik būtina žinoti, bet ir būtina iš jos mokytis. Tik nereikia, kad širdyje paliktų neapykanta baudėjams. Neapykanta nekuria, bet griauna. Tremtiniai turėjo tikėjimą ir Dievą, ir tas tikėjimas vedė per speigus taigoje, lagerius, padėjo pakelti visas negandas. Dabar didžiausios bėdos – moralinio pamato stygius ir tvirto tikėjimo neturėjimas. Ir emigracijos priežastis – ne tik ekonominės problemos“.
Gal giesmių gražumas, o gal nuoširdus dalyvavimas šv. Mišiose vijo debesis tolyn – juk buvo prognozuota trumpalaikė liūtis.

Oficialioji sąskrydžio dalis

Kitas reikšmingas sąskrydžio momentas – sąskrydžio ugnies atnešimas. Anksti ryte įžiebta nuo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje degančios Amžinosios ugnies ir atnešta bėgikų iš Kauno, Prienų, kitų miestų, vadovaujant Kauno jungtiniam sveikatos klubui ir jo vadovui Petrui Sventickui. Šventės aukurą – Amžiną tautos atmintį – uždegė LPKTS garbės pirmininkas dr. Povilas Jakučionis. Lietuvos tremtiniai savo auka atpirko mūsų Laisvę ir Nepriklausomybę. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iššovė tris salves: Lietuvos  politiniams kaliniams ir  partizanams; visiems tremtiniams ir Laisvės kovotojams ir trečiąją – Tėvynei Lietuvai.
Į sąskrydį atvyko daug garbingų svečių: prof. Vytautas Landsbergis, Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, LR Seimo nariai Monika Navickienė, Mantas Adomėnas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Kazys Starkevičius, Rimantas Jonas Dagys, Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapaitis, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Donatas Jankauskas, prof. Liudas Mažylis, TS-LKD Kauno sueigos pirmininkė Edita Gudišauskienė, Kauno savivaldybės tarybos nariai Loreta Kudarienė, Andrius Kupčinskas ir kiti.

Sąskrydžio dalyviams sveikinimą atsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jį susirinkusiesiems perskaitė LPKTS pirmininkė R. Duobaitė-Bumbulienė: „Sunkiais išmėginimais paženklinti likimai ir mūsų tautos istorija šią dieną atgyja jūsų nuo savo žemės atplėštos, bet tvirtos ir nepalaužtos dvasios žmonių, mintyse ir prisiminimuose. Daug metų praleidę toli nuo gimtinės ir artimųjų, jūs išsaugojote ir tebesaugote savo širdyse Lietuvą – laisvą ir išdidžią, nenutildytą ir neįbaugintą, skambančią vienu darniu balsu. Tokios meilės savo Tėvynei pavyzdžio, tokios vienybės ir vilties reikia ir šiandien. Iš jūsų patirties mes semiamės drąsos ir stiprybės kurdami šimtametę savo valstybę, tokios vidinės jėgos ir išminties susidūrus su sunkumais linkime jaunajai Lietuvos kūrėjų kartai“.
Pasveikinti sąskrydžio dalyvius atvyko LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis perdavė sveikinimus ir padėkas tremtiniams Onai Aldonai Tamošaitienei, Gediminui Uogintui, Juozui Ylai, Zenonui Čerkauskui ir dr. Povilui Jakučioniui. LPKTS pirmininkas dr. G. Rutkauskas, taręs sveikinimo žodžius, pristatė sąskrydžio rezoliucijas. Joms pritarta bendru sutarimu.
Plojimais pasitiktas prof. V. Landsbergis. „Sąskrydis yra labai reikšmingas. Jūs – nepataikaujanti ir nepaperkama tauta. Laikom frontą, kaip sakė Antanas Lukša. Dabar ta fronto linija eina per kiekvieno širdį ir protą. Jei ta linija kur nors įlaužiama, tai labai pavojinga“, – kalbėjo profesorius. Pasveikinti šventės dalyvius į sceną buvo pakviestas ir ambasadorius V. Ušackas, prisiminęs, kaip prieš 12 metų čia pirmą kartą pasitiko „Misija Sibiras“ dalyvius, Raseinių rajono meras Algirdas Gricius. LR Seimo narė, TS-LKD pirmininko pavaduotoja, PKTF pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė perdavė sveikinimus nuo TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio.

Koncertas, pokalbiai, susitikimai

Po oficialios dalies koncertinę programą pradėjo gražiausias baritonas Vytautas Juozapaitis. Kol vyko jungtinio choro koncertas, buvo galima paragauti gardžios kareiviškos košės, kurią skyrė Raseinių rajono savivaldybė, dalyvauti kilnioje akcijoje duodant kraujo tam skirtoje palapinėje.
Didžiojoje palapinėje netrūko norinčiųjų pasiklausyti Žygimanto Pavilionio, kalbančio apie socialinę atskirtį, atlyginimus Baltijos šalyse ir kitus aktualius klausimus. Laurynas Kasčiūnas dėstė mintis apie kultūrinį – informacinį saugumą, apie dezinformacijos žalą, politinių įvykių ir istorijos interpretacijas. Šiais klausimais vyko gyva diskusija, jie abu vienas kitą papildė ir noriai atsakinėjo į klausimus.
O tuo metu jau skambėjo Jungtinio tremtinių choro – toks choras vienintelis pasaulyje – atliekama „Lietuva brangi“, kuri jau skelbė šio koncerto pabaigą. Chorų vadovus apdovanojo LPKTS vadovai. Toliau koncertą tęsė bardai Ernestas Kuckailis ir Valerijus Šerelis.
Pasiklausius romantiškų gitaros garsų, vyko garbingi LPKTS apdovanojimai. Pirmiausia nuoširdi padėka pareikšta Lietuvos šaulių sąjungai už nuolatinę pagalbą ir bendradarbiavimą. Dėkojama LŠS vado pavaduotojui Žydrūnui Šadauskiui.
Kitas gražus apdovanojimas, sąskrydyje daromas retai – LPKTS žymens „Už nuopelnus Lietuvai“ įteikimas. Juo pagerbti filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ kūrėjai: scenarijaus autorius Jonas Banys ir režisierius prodiuseris Donatas Ulvydas. Žymenis įteikė LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas ir LPKTS valdybos pirmininkė R. Duobaitė-Bumbulienė.
Po to į sceną buvo pakviesti šių metų „Misija Sibiras“ dalyviai. Ekspedicijos vyksta jau 12 metų, tūkstančiai jaunų žmonių nori prisijungti prie šio projekto. Šįmet ekspedicija vyko į Irkutsko kraštą, aplankė Tulūno, Jevdokimovo, Bogotyriovo ir kitas kapines. Norintieji išgirsti žinias iš pirmų lūpų buvo kviečiami rinktis žalioje palapinėje.
Čia ir pakalbinau buvusią Tulūno tremtinę Eugeniją Pyragytę-Daukšienę, išvežtą iš Joniškio 1949 metais. Į Lietuvą sugrįžo 1960 metais. Į sąskrydį atvažiuoja ne kasmet – sveikata neleidžia. Šįmet atvyko tik todėl, kad išgirdo, jog „Misija Sibiras“ buvo Tulūne. „Labai norėjau apie žmones ką nors išgirsti, bet dalyviai nesusitiko su gyventojais, tik kapinaites tvarkė, – nusiminusi kalbėjo Eugenija Daukšienė. – Anksčiau daug tulūniečių buvo, apie 200. Susitikimus darydavome, dabar jau nebesusitinkame“.

Popietės renginiai

Nors jau buvo gera popietė, sąskrydžio dalyvių laukė dar vienas malonus siurprizas, tai – susitikimas su Vasario 16-osios Akto atradėju profesoriumi Liudu Mažyliu. Kaip visada, linksmas ir guvus, prof. L.Mažylis šmaikščiai nufotografavo visus nuo scenos. Jis mielai siūlėsi atvažiuoti ir padiskutuoti apie šį svarbų dokumentą. „Kažkaip neišsaugojom to gimimo liudijimo, artėjant šimtmečiui, smagu, kad tą popieriaus lapą turime“, – sakė prof. L. Mažylis.
Kol vyko smagus Liudo Mikalausko koncertas, Didžiojoje palapinėje dr. Arvydas Anušauskas kalbėjo apie J. Markulio išdavystes – knygos „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristatymas. Gerą valandą prieš tai čia su savo knyga „Tylūs žingsniai per samanas“ supažindino Lietuvos kariuomenės viršila Ernestas Kuckailis.

Partizanų stovykloje, įsikūrusioje netoli upės, dr. Darius Juodis ir dr. Ramūnas Skvireckas pasakojo apie partizanų politinius siekius, jų buitį. Čia netrūko norinčiųjų su jais ar jų ginklais nusifotografuoti.  
Kai scenoje pasirodė liaudiškos muzikos ansamblis „Ainiai“ su solistais Sandra Lebrikaite, Osvaldu Petraška ir Ryčiu Janilioniu, o vėliau Stasys Liupkevičius su autorine programa, sąskrydžio dalyviai, pamiršę savo metus ir kitas negeroves, smagiai šoko, sukosi rateliuose, pritarė dainuodami. O tuo metu palapinėje susikaupę žiūrovai žiūrėjo filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“.
Beje, sąskrydį iš oro fiksavo Kazimieras Starkevičius jaunesnysis, Seimo nario sūnus. Žmonėms tai labai patiko, nes čia pat ekrane galėjo matyti šventės akimirkas.
Su valstybinių vėliavų nuleidimu skelbiama šventės pabaiga. Rodos, su sąskrydžiu Ariogaloje baigėsi ir vasara. Gera buvo susitikti daug pažįstamų, pamatyti jų mielus veidus, apsikabinti, pasilabinti ir ne tik man vienai. Kiek teko pakalbinti buvusių tremtinių, nesutikau nė vieno, kuris būtų čia atvykęs pirmą kartą. „Važiuojam ir važiuosim, kol gyvi būsim“, – šypsodamiesi vieni kitiems linkėjome sveikatos ir pasimatymo po metų.

Audronė KAMINSKIENĖ
Autorės nuotraukos

 

XXVII Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje priimti dokumentai

Dėl socialinės politikos ir socialinio teisingumo
Rezoliucija

Mes, Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai, Laisvės kovų dalyviai ir jų palikuonys, 27 kartą susirinkę į sąskrydį, reiškiame susirūpinimą dėl socialinio teisingumo stokos, socialinės atskirties ir nelygybės didėjimo, dėl ilgalaikės valstybės socialinės ekonominės politikos nebuvimo.
Socialinėje srityje klostosi padėtis, kuri kartu su didėjančiais geopolitiniais iššūkiais ir nuolatiniu propagandiniu spaudimu informacinio karo fone gali susilpninti, jei ne sužlugdyti, visą valstybę:
- sparčiai didėja skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių žmonių;
- Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2015 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,2 procento šalies gyventojų – iš viso 640 tūkstančių žmonių (skurdo rizikos riba buvo 259 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14);
- „Sodros“ duomenimis, 2016 metais daugiau nei 168 tūkstančiai Lietuvos gyventojų gavo mažesnę nei minimalią mėnesinę algą, šiais metais daugiau kaip 200 tūkstančių darbuotojų per mėnesį oficialiai uždirba iki 380 eurų, o kiekvienais metais ketvirtadalis į pensiją išeinančių žmonių neturi sukaupę būtinojo 30 metų darbo stažo;
- „Eurostat“ duomenimis, 2016 metais Lietuva dėl demografinės situacijos ir emigracijos „prarado“ daugiausiai gyventojų visoje Europos Sąjungoje, jei skaičiuosime praradimą tūkstančiui gyventojų;
- jau daugiau nei prieš metus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas paskelbė baigiamąsias išvadas Lietuvai, kuriose pirmą kartą įvertino, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, ratifikuotą 2010 metais. Šalia valstybės oficialios ataskaitos Komitetui buvo pateikia alternatyvi neįgaliųjų organizacijų parengta ataskaita. Įvardyta daug trūkumų ir rekomendacijų, kurios iki šiol neįgyvendintos.
2016 metų rudenį dauguma dalyvavusių Seimo rinkimuose Lietuvos piliečių išreiškė akivaizdžią paramą vienos, Valstiečių ir žaliųjų, partijos rinkiminiams pažadams bei rinkimų programai, suteikdami mandatą formuoti Vyriausybę ir valdančiąją koaliciją Seime, įgyvendinti būtinas reformas, turinčias žymiai pagerinti socialinę ekonominę Lietuvos piliečių situaciją.
Primename, kad didžiosios pasaulinės krizės metais, kai buvo būtini sunkūs ir nepopuliarūs sprendimai krizei įveikti, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga buvo ta organizacija, kuri 2009 metais  pasirašė Nacionalinį susitarimą dėl priemonių krizei įveikti. Dabar, kai ekonomika kyla ir šalies BVP kasmet didėja, raginame Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę:
- imtis neatidėliotinų priemonių įgyvendinant realias reformas, o ne jas imituoti, rinkiminių pažadų socialinėje ekonominėje srityje įvykdymui;
- augančios ekonomikos situacijoje liautis eksperimentavus su socialinio modelio įgyvendinimu, PVM lengvatomis, mokesčių ir socialinio draudimo įmokų kaitaliojimu, ir kuo greičiau parengti, suderinti tarp parlamentinių politinių partijų, tinkamai pristatyti visuomenei ir pradėti vykdyti kompleksinę, ilgalaikę valstybės socialinę ekonominę politiką.
Sveikindami Seimą su išreikšta politine valia ir pasiūlymu Vyriausybei kuo skubiau parengti Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama, kartu tikimės, kad pakaks politinės valios ir įgyvendinti socialinį teisingumą buvusių tremtinių ir politinių kalinių atžvilgiu – kompensuoti laikinai, krizės laikotarpiu, sumažintas nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas.

***

Dėl grėsmių Lietuvos saugumui atrėmimo
Rezoliucija

Rusijos Vakarų karinėje apygardoje, taip pat ir Karaliaučiaus srityje, yra kelis kartus daugiau kariuomenės ir modernios ginkluotės, įskaitant branduolinius užtaisus, galinčias nešti „Iskander“ raketas, ir modernių tolimojo veikimo raketų „S-400“ baterijų, yra kelis kartus daugiau nei kaimyninėse NATO valstybėse. Prie vakarinių Rusijos sienų nuolat vyksta dideli puolamojo pobūdžio manevrai. Kam visa tai reikalinga, jei ne pasiruošimui kariauti? Todėl reikia stiprinti Lietuvos gynybinę galią ir prašyti JAV ir NATO pagalbos.
Plėšikiški Rusijos veiksmai, neva savo piliečių gynimo ir pseudo referendumų pretekstu, atplėšiant nuo Moldovos Padniestrę, nuo Gruzijos Pietų Osetiją ir Abchaziją, nuo Ukrainos Krymą, Donecko ir Lugansko sritis bei neoficialiai grasinant panašiai pasielgti ir su kitomis nuo SSRS atsiskyrusiomis valstybėmis, reikalauja rengtis atremti panašias grėsmes Lietuvai.
Po Ukrainos užpuolimo ir apiplėšimo keičiasi visos Europos saugumo situacija. Atsiranda naujos sąvokos, kaip nekonvenciniai ir priešiškos propagandos karai. Agresyviai Rusijos „minkštajai galiai“ įveikti reikalingos bendros ES ir NATO pastangos.
Sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ dalyviai teigiamai vertina pastaraisiais metais žymiai išaugusią gynybinę Lietuvos kariuomenės galią. Priimtas visuotinio karinio apmokymo įstatymas, karių skaičius artėja prie 20 000, o gynybos išlaidos prie 2 procentų BVP.
Tačiau sąskrydžio dalyviams kelia nerimą nauji iššūkiai Lietuvos saugumui. Tai Rusijos naudojami įvairūs nekonvencinio karo būdai ir priemonės, visas arsenalas agresyvių „minkštųjų galių“, tokių kaip priešiška melaginga propaganda, istorijos klastojimas, jaunimo sąmonės žalojimas Lietuvoje ir kitose ES šalyse.
Sąskrydžio dalyviams kelia nerimą Lietuvos jaunimo grupių kelionės į Rusiją kultūros mainų programos priedanga. Ten jie gali būti panaudoti agentų verbavimui ar kandidatų į „žaliuosius žmogelius“ atrankai. Galimai tokiems pat tikslams rengiami būreliai neaiškių asmenų su netikrais ginklais „žaidžiantys“ karą Nemenčinės miškuose ar kitose nuošaliose vietose. Ar jie nėra rengiami kokioms nors provokacijoms, turėtų atidžiai stebėti mūsų VSD.
Kreipiamės į LR Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę ragindami:
- artimiausiu laiku padidinti Lietuvos kariuomenės skaičių iki 30 000, įkuriant du naujus batalionus;
- padidinti Krašto apsaugos finansavimą iki 2,2 procento BVP;
- įsigyti naujos modernios oro gynybos ir kitos ginkluotės;
- prašyti  JAV ir NATO laikinai palikti Lietuvoje dvi „Patriot“ baterijas iki Rusija nepatrauks iš Karaliaučiaus srities savo „Iskander“ ir „S-400“ raketų;
- užtikrinti, kad priešiškai Rusijos propagandai ir istorijos klastojimams būtų užkirstos visos landos ir keliai.
Sveikiname JAV ketinimus eksportuoti į Rytų ir Vidurio Europą daugiau ir pigesnių dujų per Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalus, tuo sumažinant priklausomybę nuo Rusijos dujų ir jos pajamas už parduodamas dujas.

***

Dėl Laisvės kovų istorinės atminties išsaugojimo
Rezoliucija

2018 metų vasario 16 diena – pati reikšmingiausia Lietuvos istorijos data. 1918 metais įkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė minės reikšmingą ir išskirtinį Lietuvos istorijos įvykį – šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines.
Dar 1999 metais Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos valstybės šimtmečiui numatė Vilniaus Lukiškių aikštės paskirties viziją, pasiūlydamas šį plotą formuoti kaip pagrindinę reprezentacinę Lietuvos valstybės aikštę su Laisvės kovų memorialiniais akcentais. Vėliau, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai bei kitoms patriotinėms organizacijoms rekomenduojant, rengtuose aikštės tvarkymo projektuose buvo konstatuojama, kad aikštėje turėtų vykti iškilmingi renginiai, kur prie pastatyto paminklo ne tik Lietuvos žmonės, valstybės vadovai, bet ir svečiai per šventes pagerbtų žuvusius už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę.
Tačiau likus vos pusmečiui iki mūsų valstybės jubiliejaus, Lukiškių aikštės sutvarkymo ir paminklo „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos Laisvę“ joje pastatymo klausimas sprendžiamas dar ir dabar, nes Kultūros ministerija kartu su Šiuolaikinio meno centru, vilkindama brangų laiką, bene septintą kartą vėl kvietė kolektyvus ir jų menininkus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimui memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje. Konkursas jau įvyko. Atrinkti penki projektai tobulinimui, tarp jų yra ir paminklo su Vyčio skulptūra projektas. Nors projektui Vyriausybė skirtų iki 500 tūkstančių eurų, tačiau jo įgyvendinimo data jau nukeliama net iki 2018 metų gruodžio. Lieka neaiški ir paties paminklo idėja, nors buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir partizanai sutvarkytoje aikštėje norėtų matyti ne ką kitą, o aiškiai suprantamą paminklą, skirtą Laisvės kovoms įamžinti. Laisvės kovų dalyviai mano, kad visų laikų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą geriausiai įprasmintų viena iš istorinio Vyčio modifikacijų. Šiai idėjai pritarė ir Lietuvos Respublikos Seimas, 2017 metų gegužės 2 dieną savo rezoliucijoje akcentuodamas, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga iki 2018 metų vasario 16 dienos Lukiškių aikštėje, Vilniuje, būtų pastatyta kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialas su reikšmingų simbolių prasmėmis ir svarbiausia – su Vyčio skulptūra.
Mums, buvusiems tremtiniams, politiniams kaliniams ir partizanams, visiems sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ dalyviams, tokie mūsų valdžios atstovų sprendimai, vilkinant memorialo ir paminklo kovotojams už laisvę statybas, kelia didelį susirūpinimą ir nusivylimą.
Tradicinio 27-ojo sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje dalyviai ragina ir prašo:
- Vyriausybės – skubiai skirti reikiamą lėšų kiekį memorialo su paminklu „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos Laisvę“ pastatymui iki 2018 metų vasario 16 dienos;
- Vyriausybės ir Kultūros ministerijos – pritarti fondų „Vyčio su Laisvės kovų memorialu projektas“ bei „Vyčio paramos fondas“ iniciatyvai ir jų sukauptas lėšas panaudoti statant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą su Vyčio skulptūra;
- Vilniaus miesto savivaldybės – Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialo su paminklu joje pastatymo darbus vykdyti griežtai laikantis nuostatos, kad Nepriklausomybės šimtmečio paminėjimo Lietuvoje reprezentaciniai renginiai vyktų Lukiškių aikštėje prie paminklo „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“.

***

Kreipimasis į
LR Seimo pirmininką Viktorą Pranskietį,
LR Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį,
LR Vyriausybės kanclerę Mildą Dargužaitę,
LR Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininką Juozą Oleką

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga nuo 2008 metų įgyvendindama dalį LR Vyriausybės Istorinės atminties puoselėjimo programos iniciatyvų kasmet vykdė istorinės atminties įamžinimo darbus: organizavo tradicinius žygius „Partizanų takais“, tremtinių, buvusių politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių dainų ir poezijos šventes „Leiskit į Tėvynę“, partizanų dainų festivalius, Jaunesniosios kartos sąskrydžius, regionines konferencijas ir seminarus istorinėms datoms paminėti bei metodinius seminarus pedagogams apie Laisvės kovų istorijos mokymą, valstybinių švenčių ir istorinių datų minėjimus, leido knygas, savaitraštį „Tremtinys“, žurnalą „Laisvės kovų archyvas“ ir kita. Užsiėmė Tremties ir rezistencijos muziejų ir jų ekspozicijų tvarkymu bei edukacine veikla, paminklų statyba bei partizanų slėptuvių atstatymu, jų remontu ir priežiūra bei vykdė daugybę kitų veiklų. Visos LR Vyriausybės net ir ekonominių krizių metu šiai programai skirdavo lėšų iš Vyriausybės rezervo ar Kanceliarijos programoms skiriamų lėšų.
2017 metais pasikeitė Istorinės atminties puoselėjimo programos administravimo tvarka ir tapo „Šimtmečio iniciatyvų“ konkursu, kuriame galėjo dalyvauti visi norintieji. LPKTS projektų „Šimtmečio iniciatyvų“ konkurse nutarta neremti, nors programą vykdėme atsakingai, laiku ir tvarkingai atsiskaitėme. Be šios paramos bus beveik neįmanoma vykdyti daug metų puoselėtų tradicinių renginių bei kitų istorinės atminties išsaugojimo iniciatyvų.
Prašome šį klausimą persvarstyti ir suteikti paramą mūsų tradicinėms veikloms, nes minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį svarbu pagerbti visus, siekusius tą valstybingumą išsaugoti. Savo laisvę, ramų gyvenimą tėvynėje ar net gyvybę vardan laisvos Lietuvos aukojo partizanai, ryšininkai, rėmėjai, kurie už meilę savo šaliai buvo ištremti, įkalinti, nužudyti. Jie nusipelnė didžiausios pagarbos ir jų atminimo išsaugojimo.