LPKTS XXV suvažiavimas | LPKTS

LPKTS XXV suvažiavimas

LPKTS atstovų suvažiavimas. Pirmasis suvažiavimas surengtas 1988 m. Kauno sporto halėje. Ataskaitinis suvažiavimas šaukiamas kasmet, kas antrus metus – rinkiminis.

LPKTS XXV suvažiavimas

Balandžio 7 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXV ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas. Jo pradžią paskelbė LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas ir pakvietė įnešti filialų vėliavas. Lietuvos valstybės himną suvažiavimo dalyviams padėjo sugiedoti operos solistas, Seimo narys, LPKTS Radviliškio filialo narys Vytautas Juozapaitis.
Bendrai maldai pakvietė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, tremtinių gyvenimą palyginęs su Kristaus: „Didįjį penktadienį buvo kančia ir kraujas, o Velykos – prisikėlimas. Tremtinio gyvenime taip pat buvo daug skausmo ir kančios, o dabar gyvename laisvoje valstybėje.“ S. Tamkevičius ragino remtis į pagrindines vertybes: tėvynę Lietuvą, šeimą ir krikščioniškąją moralę.
Tylos minute pagerbtas tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių atminimas. Išneštos gėlės prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, „Tautos kančios“ memorialo Petrašiūnų kapinėse, paminklo Kovotojų už Lietuvos laisvę motinoms Kauno senosiose kapinėse.
Skambiomis melodijomis suvažiavimo dalyvius pasveikino Kauno Juozo Naujalio gimnazijos moksleiviai.
Suvažiavimui pirmininkavusieji Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Juozas Yla pakvietė patvirtinti darbotvarkę, reglamentą ir balsų skaičiavimo komisiją. V. V. Margevičienė perskaitė Seimo pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės sveikinimą.
Suvažiavimą pasveikinti atvyko Seimo nariai, kiti garbingi svečiai. Seimo narys Kazimieras Starkevičius linkėjo atmintį ir patirtį perduoti vaikams, anūkams, tik tada būsime stiprūs. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad Adolfo Ramanausko-Vanago šmeižto kampanija atsisuko prieš jos skleidėjus, žmonės tvirtai pasakė, kurią pusę jie palaiko. Prof. Vytautas Juozapaitis pasidžiaugė kad yra LPKTS narys ir šiandien turi balsavimo teisę. Dr. Arvydas Anušauskas ragino neleisti šmeižti Laisvės kovotojų, tremtinių atminimo ir nesiliauti pasakoti istoriją, nes daugybė manipuliatorių stengiasi jaunimui išdėstyti savą istorijos versiją. Diplomatas, LPKTS Vilniaus skyriaus narys Vygaudas Ušackas sakė, kad LPKTS – laiminčios Lietuvos pavyzdys, džiaugėsi, kad tiek daug jaunimo renkasi dalyvauti „Misija Sibiras“ ekspedicijose, domisi tremčių istorija. Tremtinių dukters, Europos Parlamento narės Laimos Andrikienės padėjėjas Valdas Kilpys perskaitė europarlamentarės sveikinimą, jame L. Andrikienė rašė: „Jei ne mūsų istorinis patyrimas, kažin ar šiandien Lietuva būtų laisva. Mano darbo tikslas – stipri Lietuva stiprioje Europos Sąjungoje“. Lietuvos šaulių sąjungos vardu kalbėjo Stasys Ignatavičius: „Būdami lageriuose, tremtyje žmonės išlaikė laisvės ugnies kibirkštis, ir tos kibirkštys įžiebė laisvės laužą“.
Pranešimą apie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos darbus, pasiekimus, reikšmę perskaitė LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas (spausdiname atskirai).
LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė pateikė valdybos veiklos ataskaitą (spausdiname atskirai) bei LPKTS metinę finansinę ataskaitą.
Revizijos komisijos ataskaitą perskaičiusi šios komisijos narė Regina Kazlauskienė pateikė išvadą, kad pažeidimų nenustatyta. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Eugenija Buitvydienė informavo, kad komisija nebuvo gavusi skundų.
Dėl ataskaitų pasisakė LPKTS garbės pirmininkas dr. Povilas Jakučionis. Jis pasidžiaugė, kad praėjusios kadencijos vadovai dirbo puikiai ir siūlė filialams vadovaujantį darbą patikėti jaunimui. Taip pat ragino prenumeruoti „Tremtinį“.
LPKTS pirmininko rinkimuose dalyvavo du kandidatai: Gvidas Rutkauskas ir Donatas Jankauskas. Svaria balsų persvara pirmininku perrinktas Gvidas Rutkauskas padėkojo už išreikštą pasitikėjimą ir pakvietė dirbti kartu. LPKTS pirmininkas pavaduotojais pasirinko Juozą Ylą, Loretą Kalnikaitę, Reginą Tamošauskienę, Petrą Musteikį, Zenoną Čerkauską ir Gediminą Uogintą.
Išrinkta nauja LPKTS valdyba, Revizijos komisija, Etikos ir procedūrų komisija, patvirtintas tarybos posėdyje reitinguotas LPKTS tarybos narių sąrašas (spausdiname atskirai).
Suvažiavimas priėmė rezoliuciją „Dėl paminklo Laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje“ ir pareiškimą „Dėl paminklo Dainavos apygardos partizanams“ (spausdiname atskirai).
Antroje suvažiavimo dalyje pirmininkaujantieji Loreta Kalnikaitė ir Vilhelm Haase pakvietė suvažiavimo dalyvius dalyvauti diskusijose. Kauno filialo narys Juozas Savickas atkreipė dėmesį į vyresnių žmonių diskriminaciją: „Raginame perleisti darbą jaunimui, tačiau nereikėtų atstumti darbingų vyresnių žmonių“. LPKTS Klaipėdos apskrities koordinatorius Jurgis Endziulaitis kalbėjo apie koordinatoriaus pareigas, Klaipėdos apskrities filialus. Alytaus apskrities koordinatorius Romualdas Požėra – apie Dzūkijos filialus ir paminklą Dainavos apygardos partizanams. Druskininkų filialo pirmininkas Gintautas Kazlauskas pasakojo leidžiant ir platinant knygą kilusius rūpesčius. Klaipėdietis Alfonsas Staponkus perskaitė savo kūrybos eilėraštį.
Koncertavo tautinės muzikos ansamblis „Volungė“ (vadovė Lilijana Ablėnaitė).

Jolita NAVICKIENĖ
Nuotraukos Jono Ivaškevičiaus

 

Susitelkime ateities darbams

LPKTS pirmininko dr. Gvido RUTKAUSKO kalba, pasakyta LPKTS XXV suvažiavime

Mūsų tėvynė Lietuva pradėjo skaičiuoti savo gyvavimo antrąjį šimtmetį. Jeigu būtume nepatyrę tremties ir okupacijos, dabar mūsų būtų bent penki milijonai, o ir senatvėje gyventume oriai ir pagarbiai.
Visi esame tikintys, ir tik tikėjimas padėjo išlikti, patiriant tremtyje sunkumus ir netektis. Visiems linkiu sveikatos, neišsenkančios energijos dirbant kartu ir svarbiausia santarvės ir ramybės jūsų ir jūsų artimųjų šeimose.
Mums, politiniams kaliniams ir tremtiniams, susitikus suvažiavime, dainų šventėje ar sąskrydyje Ariogaloje ir būnant kartu bei dalijantis savo prisiminimais, sunkumais ar džiugiais dalykais, pasidaro žymiai lengviau, pasijuntame laukiami ir reikalingi. Nors ir nebuvęs tremtyje ar lageryje, senas ar jaunas, darbininkas ar mokslininkas supranta ir žino, kad tremtis, per kurią tūkstančiai buvo ištremti iš savo gimtinės, prarado viską: savo nuosavybę, sveikatą, artimuosius, buvo žiauriai naikinami fiziškai kalėjimuose bei lageriuose, kur didelė dalis jų žuvo arba mirė.
Tiesos apie tremtį nenori žinoti tik tie, kurie vykdė trėmimus arba yra mūsų laisvės ir nepriklausomybės priešai. O tokių dar yra ir Lietuvoje. Visada sakysiu ir pakartosiu, kad buvo siekta visiškai ar iš dalies sunaikinti lietuvių tautą. Visa tai vertinama kaip nusikaltimas žmogiškumui, okupacinės valdžios vykdyto Lietuvos gyventojų genocido apraiška. Asmenys, vykdantys genocidą, yra baudžiami nepriklausomai nuo to, ar jie yra pagal Konstituciją atsakingi vykdytojai, valstybės pareigūnai ar privatūs asmenys. Tikiuosi, kad teisingumas bus įvykdytas.
Kaip ir kasmet, šiandien čia, Kauno įgulos karininkų ramovėje, į savo šventę atvykome pabūti kartu su savo likimo broliais, pasidalyti savo džiaugsmais ir rūpesčiais, aptarti mums rūpimus svarbius ne tik buvusių tremtinių ir politinių kalinių, bet ir aktualius valstybės klausimus. Mūsų tikslas – parodyti ir įrodyti visiems, kad mes ir dabar stiprūs, reikalingi, darbingi ir, žinoma, vieningi LPKTS įstatuose numatytiems kilniems darbams atlikti.
Šiandien LPKTS stengiasi suvienyti ir įtraukti į savo kilnią veiklą per 40 tūkstančių dabar Lietuvoje gyvenančių buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kurie, nepalūžę lageriuose ir kalėjimuose, išliko gyvi ir sugrįžo į savo Tėvynę. Kaip tik tremtyje gimę vaikai ir turėtų pirmiausiai papildyti mūsų LPKTS gretas.
Šiandien galime džiaugtis ir didžiuotis, kad nors mūsų gretos ir natūraliai nežymiai mažėja, tačiau veiklių, protingų ir patriotiškai nusiteikusių žmonių tikrai nestokojame. Nors 2017 metais netekome apie 600 mūsų narių, tačiau, kaip ir anksčiau, didžiausi mūsų filialai, turintys daugiau nei 500 narių, rikiuojasi į tokią eilę (narių skaičius dabar ir 2016 metais): Kaunas (2510, buvo 2560), Klaipėda (1564, buvo 1620), Panevėžys (1157, buvo 1072), Šiauliai (825, buvo 850), Šilutė (650, buvo 680), Radviliškis (420, buvo 440).
Kiti filialai, kurių iš viso sąraše yra 53, žymiai mažesni, o juose narių skaičius svyruoja nuo kelių dešimčių iki penkių šimtų. Mažiausi savo narių skaičiumi yra Vilkijos (10) Grigiškių (27), Kaišiadorių (30) filialai. Tačiau atsakingai noriu pasakyti, kad reikšmė bei atliktų darbų skaičius ir kokybė mažai priklauso nuo narių skaičiaus filiale.
Iš ataskaitų matyti, kad ne visuose filialuose jaučiamas narių mažėjimas. Džiugu pranešti, kad per 2017 metus Biržų, Joniškio, Kuršėnų, Širvintų, Vilkaviškio, o ypač Panevėžio filialuose į mūsų gretas įstojo daugiau kaip 154 nauji nariai. Todėl viena iš svarbiausių mūsų darbo krypčių – naujų narių į LPKTS priėmimas. Apgailestauju, bet šis darbas vyksta nepatenkinamai.
Praėjusiais metais sulaukiau kelių mūsų narių pasiūlymo pakeisti LPKTS pavadinimą į labiau patrauklesnį jaunesniems, tremtyje nebuvusiems žmonėms. Tačiau LPKTS valdyboje klausimas dėl pavadinimo buvo svarstytas ir daugumos nuomonė – pavadinimą keisti netikslinga. Gal ateityje prie jo dar sugrįšime, nes kyla klausimas, ar žmonėms, nebuvusiems tremtyje ir neturintiems tremtinio statuso, norėsis būti Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariais. Visi pagalvokime, tai svarbus klausimas.
LPKTS valdybai ir tarybai pritarus, vykdėme darbus pagal įstatuose numatytas kryptis: dalyvavome tautinėje, patriotinėje, švietėjiškoje, socialinėje bei kultūrinėje veikloje.
Kalbant apie LPKTS veiklą, galima tik didžiuotis nenuilstamu, pasiaukojančiu ir neatlygintinu visų filialų žmonių bei jų pirmininkų darbu. Tik jūsų dėka LPKTS yra gausiausia ir daugiausia dirbanti iš visų kitų patriotinių organizacijų. Išanalizavę ir įvertinę pateiktas 2017 metų filialų veiklos ataskaitas, galime teigti, kad visų be išimties filialų nariai dirba tokius darbus: mini visas valstybės šventes, turintys chorus repetuoja, koncertuoja, dalyvauja chorų festivaliuose, prižiūri, stato bei atstato paminklus, atstato partizanų žemines, turintys muziejus dalyvauja muziejų veikloje, dalyvauja ekskursijose po atmintinas kovų už laisvę vietas, rengia mokinių konferencijas, dalyvauja moksleivių chorų šventėse, rengia inscenizuotas partizanų kovas, dalyvauja knygų apie tremtį aptarimuose bei įvairiuose LPKTS įstatuose numatytas veiklas atitinkančiuose projektuose.
Taip pat mūsų sąjungos nariai rašo ir savo atsiminimų knygas. Keleto iš paskutiniųjų išleistų knygų autoriai arba sudarytojai: Gintautas Kazlauskas, Julija Benedikta Ulevičiūtė, Alfonsas Staponkus, Teresė Rubšytė-Ūksienė, LPKTS Šakių filialas, Stanislovas Abromavičius ir kiti. O kur dar tradicinis sąskrydis „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, jaunesniosios kartos sąskrydis Ukmergėje, žygiai partizanų takais. Su vyresnės kartos atstovais nuoširdžiai bendravome organizuodami seminarus apie orią senatvę ir jos ypatumus.
Vienas iš svarbiausių mūsų darbų – auklėti jaunąją kartą pagarbos kovotojams už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę ir patriotiškumo dvasia. Jeigu tokių darbų nedirbtume, tai mūsų kovos, vargai ir netektys būtų paskandinti užmarštyje, o tauta, nežinanti savo praeities, neturi ir ateities. Mūsų darbus labiausiai garsina periodiškai leidžiamas, nemažinant apimties ir nedidinant kainos, savaitraštis „Tremtinys“.
Per šiuos dvejus metus LPKTS atliko ir daugiau reikšmingų darbų.
Remiant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Alytaus savivaldybei buvo lyg ir išspręsta paminklo Dainavos apygardos partizanams statybos klausimai. Tačiau grupelei alytiškių nepritarus paminklo koncepcijai ir išplatinus peticiją „Už I Alytaus aikštę ir jos išsaugojimą“ Alytaus miesto vadovai šios vietos paminklui statyti atsisakė. Todėl priimtas sprendimas stabdyti konkursą, o tai reiškia, kad visa procedūra bus pradėta iš naujo, įskaitant ir paminklui statyti vietos paiešką.
Dar tebesitęsia kova už Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymą ir paminklo „Vytis“ pastatymą. Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai norėtų, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kultūros ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybė imtųsi skubių ir realių darbų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo bei „Vyčio“ monumento kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę atminimo sukūrimo ir pastatymo. LPKTS kartu su kitomis Lietuvos patriotinėmis organizacijomis sieks šio tikslo.
Nepritarėme ir pareiškėme savo griežtą nuomonę dėl Genocido ir rezistencijos aukų muziejaus pavadinimo. Mes prieš tai, kad būtų eliminuotas žodis „genocido“, nes genocidas Lietuvoje tikrai buvo.
Pareiškėme, kad griežtai smerkiame bandymus diskredituoti Lietuvos laisvės kovas prieš sovietų okupaciją ir sumenkinti tokių didvyrių, kaip Adolfas Ramanauskas, garbę. Su kitomis patriotinėmis organizacijomis raginome visas Lietuvos savivaldybes pašalinti iš viešųjų erdvių sovietinės ideologijos paminklus, arba nors nuo tokių paminklų pašalinti žodžius, neatitinkančius istorinės tiesos, kaip tai padarė Biržų rajono vicemerė Irutė Varzienė.
 Todėl Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXV suvažiavimo dalyviai pateiktose savo rezoliucijose išreiškia tvirtą nuomonę ir dėl paminklo Dainavos apygardos partizanams bei Lukiškių aikštės Vilniuje.
Šiuo metu, kaip ir praėjusiais metais, LPKTS finansinė padėtis yra nebloga, nesame turtuoliai, tačiau lėšų turime tik būtiniausioms išlaidoms. Dvidešimt šeši filialai nepervedė numatytų 10 procentų jų surinktų lėšų. Metinių ataskaitų nepateikė vienuolika filialų. Tokia situacija tikrai nepasitarnauja mūsų sąjungos gerovei.
Akivaizdu, kad daugiausiai lėšų perveda mūsų didieji filialai. Pagal pervedamų lėšų kiekį (mokančių narių skaičių) filialai rikiuojasi tokia eile: Kaunas (859), Klaipėda (527), Šiauliai (331), Panevėžys (318), Šilalė (228), Alytus (210), Kuršėnai (140), Radviliškis (130), Telšiai (70). Taip pat akivaizdu, kad kuo mažesnis filialas, tuo didesnė dalis yra mokančiųjų. Yra filialų, kur nario mokestį moka visi nariai be išimties. Tai geras pavyzdys visiems. Nerimą kelia ir tai, kad yra filialų, kurie nepateikė ataskaitų jau nuo 2013 metų, o Kazlų Rūdos, Naujosios Akmenės ir Zarasų net nuo 2010, 2012 metų. Manome, kad tai reikalaujantys dėmesio ir kardinalių sprendimų filialai, keičiant jų pirmininkus, nes nuo iniciatyvaus ir autoritetingo pirmininko labai priklauso filialo darbo rezultatai.
Kviečiu ir toliau visus – remkime Lietuvos nepriklausomybę ir suverenitetą, dirbkime ir kovokime už mūsų teises ir neleiskime komunistų pasekėjams mūsų žeminti, o mūsų kovų kelio istoriją paskandinti užmarštin. Tik mūsų gausios, vieningos ir patriotiškai nusiteikusios gretos padės išlikti kovoje už buvusių tremtinių, partizanų ir politinių kalinių teises.
Reikšmingiausias mūsų susitikimas įvyks birželio 16 dieną Šilalėje, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių dainų šventėje „Leiskit į Tėvynę“, vėliau, rugpjūčio 4 dieną sąskrydis „Su Lietuva širdyje“ Ariogaloje, o spalio 20 dieną Kaune minėsime LPKTS 30 metų jubiliejų.
 Nuoširdžiai dėkoju LPKTS etatiniams darbuotojams, valdybai, tarybai, pavaduotojams, visiems palaikiusiems, patarusiems, padėjusiems ir, žinoma, negailėjusiems įvairiapusės kritikos, kuri man padėjo suvokti darbo ypatumus šioje visuomeninėje organizacijoje.

 

Valdybos veiklos ataskaita

LPKTS XXV ataskaitiniam suvažiavimui pateikta valdybos pirmininkės Rasos DUOBAITĖS-BUMBULIENĖS

Asociacijos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos kolegialaus valdymo organo – valdybos veiklos ataskaitinis laikotarpis yra 2017 metų kovo 18 diena (tada įvyko LPKTS XXIV suvažiavimas) – 2018 metų balandžio 7 diena (iki šio LPKTS XXV suvažiavimo).
Per šį laikotarpį įvyko devyni valdybos posėdžiai, iš kurių vienas išvažiuojamasis posėdis-konferencija Šakiuose, bei devyni neatidėliotinų klausimų aptarimai elektroniniu būdu (tokiu būdu dažniausiai sprendžiama dėl finansinių išlaidų ar pareiškimų/kreipimųsi). Per tą patį laikotarpį įvyko trys LPKTS tarybos posėdžiai.
Valdybos veikla buvo organizuota siekiant įvykdyti 2017 metų sąjungos veiklos programą bei vykdyti sąjungos veiklą.
Šiuo laikotarpiu suorganizuoti didieji LPKTS renginiai: gegužės 20 dieną Jaunesniosios kartos sąskrydis Ukmergėje, rugpjūčio 4–5 dienomis sąskrydis „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, du žygiai „Partizanų takais“: Prisikėlimo apygardoje vyko rugsėjo 16 dieną Šiauliuose, Didžiosios kovos apygardoje spalio 11 dieną Širvintose bei daugybė kitų renginių filialuose. Dėkojame visiems filialams, kurie daug nuveikė: ne tik dalyvavo sąjungos renginiuose ir palaikė mūsų idėjas, bet ir patys organizavo renginius, remontavo ir statė paminklus, bunkerius, bendravo su jaunimu ir skleidė gyvąją istorinę atmintį. Dėkojame visiems, kurie kilus nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, šmeižto kampanijoms prieš partizanus, prisideda ir patys organizuoja atsakus. Dėkojame už kvietimus į renginius ir filialų susirinkimus. Daug kur teko apsilankyti, džiaugiuosi susipažinusi, pabendravusi.
Didžioji dalis LPKTS renginių finansuojami dalyvaujant projektuose arba renkant paramą.
Šiuo laikotarpiu sėkmingai vykdyti projektai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programa remti vyresnio amžiaus žmonių veiklą (administruoja O. A. Tamošaitienė), Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektas (administruoja J. Navickienė), Kultūros tarybos projektas (administruoja D. Poškienė). Lietuvių fondo „Iš kartos į kartą“ žiniasklaidos rėmimo programa bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo – šiuos projektus administruoju aš. Labai gaila, jog 2017 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės istorinės atminties puoselėjimo 2017 metų programa buvo pavadinta „Lietuvos 100-mečio iniciatyva“, kas atvėrė kelius joje dalyvauti visiems norintiems, ir mes nuo 2012 metų kasmet gaudavę didelę paramą, jos negavome visai. Šie ir keletas papildomų (Krašto apsaugos ministerijos, Kultūros tarybos ir kiti) projektų yra parengti ir 2018 metams.
Na o pati naujausia džiugi naujiena, kuri mus pasiekė vos prieš porą savaičių – po ilgų metų atkaklaus darbo pavyko gauti lėšų mūsų projektui „Partizanų alėja“. Kauno miesto savivaldybės projekte „Kauno akcentai“ pateikus paraišką gavome 41 950,70 Eur, tačiau lėšų truks, tad planuojama aktyvi paramos rinkimo kampanija. Kviečiu visus norinčius jau šiandien prisidėti.
Džiugu, jog kaip ir pernai turime partnerių, su kuriais kartu dalyvaujame projektuose, tai Šilalės kultūros centras, Lietuvos šaulių sąjunga, VšĮ „Salva Media“. Ačiū visiems ruošiantiems projektus ir juos administruojantiems.
Ataskaitiniu laikotarpiu LPKTS dirbo šie komitetai:
Finansų komitetas (pirmininkė – valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė), jis rinkosi esant reikalui, prieš valdybos posėdžius, svarstė gautus iš filialų prašymus, finansinius LPKTS klausimus, teikė siūlymus valdybai.
Strategijos komitetas (pirmininkas – dr. Gvidas Rutkauskas), sprendžia aktualiausius, strateginius LPKTS klausimus.
Organizacinis komitetas (pirmininkė – Ona Aldona Tamošaitienė) palaikė ryšį su filialais, padėjo savo patarimais filialams rašyti ir vykdyti projektus, organizuoti tradicinius sąjungos renginius.
Socialinis komitetas (pirmininkė – LPKTS tarybos narė Jūratė Antulevičienė) teikė informaciją ir padėjo sutvarkyti dokumentus teisiniam statusui įgyti, gauti valstybinę pensiją ir naudotis transporto bei kitomis lengvatomis, gauti pašalpas, slaugą ir taip toliau.
Jaunesniosios kartos komitetas (pirmininkė – LPKTS tarybos narė Dalia Maciukevičienė). Komitetas neveikė, LPKTS Jaunesniosios kartos sąskrydį Ukmergėje organizavo LPKTS valdyba.
Informacinis komitetas (pirmininkė – redaktorė Jolita Navickienė) parengė ir publikavo informacinius straipsnius apie LPKTS valdybos, tarybos, filialų veiklą, apie įvykusius ir būsimus renginius, aktualijas iš LR Seimo, Vyriausybės ir iš kitų institucijų savaitraštyje „Tremtinys“. Už internetinio tinklalapio www.lpkts.lt, kuriame informacija lengvai ir operatyviai atnaujinama, administravimą atsakinga Vesta Milerienė. Aktyviai bendraujama socialiniuose tinkluose („Facebook“ ir kt.)
 Istorinės atminties ir patriotinio ugdymo komitetas (pirmininkas – LPKTS Druskininkų filialo pirmininkas Gintautas Kazlauskas). Pagrindinis komiteto rūpestis buvo ir yra išsaugoti ir pagerinti LPKTS įkurtų rezistencijos ir tremties muziejų veiklą.
Ryšių su kitomis organizacijomis komitetas palaiko ryšį su Lietuvos patriotinėmis organizacijomis ir tarptautine buvusių politinių kalinių ir komunizmo aukų asociacija Inter-Asso, dalyvauja šios asociacijos renginiuose. Atnaujintas bendravimas su Latvijos ir Estijos buvusių tremtinių organizacijomis, 2017 metais „Gedulo ir Vilties dieną“ LPKTS delegacija paminėjo Tartu mieste, dalyvaudami konferencijoje „Priespaudos laikų diena“.
Leidyba: šiuo laikotarpiu paruoštos Stanislovo Abromavičiaus knygos „Tremties vaikai. III knyga“, „Tremties vaikai“ anglų kalba ir knyga moksleiviams „Vaikystė Sibiro toliuose“. Ją tik vakar gavome iš spaustuvės, todėl kviečiame visus, aukojusius jos leidybai, į knygynėlį, kur jūsų laukia dovana. Kaip ir buvo skelbta, šios knygos pasieks visas Lietuvos mokyklas nemokamai, tai viena iš LPKTS 30-mečio dovanų jaunajai kartai. Knygų leidybai lėšas toliau renkame, tad norintys kviečiami ir šiandien paremti.
Šiuo metu sąjunga vienija daugiau kaip 30 tūkstančių narių, kurie susibūrę į 53 filialus, juridinių asmenų registre užregistruoti 32 filialai. Išanalizavus pateiktus filialų duomenis, matyti, kad aktyvesne, nuoseklia veikla pasižymi apie du trečdaliai filialų. Ne visi moka ir 10 procentų nuo surinkto nario mokesčio. Filialams, mokantiems šį mokestį, gali būti suteikiamas prioritetas siekiant dalinio finansavimo veiklai.
Nuoširdžiai dėkoju LPKTS apskričių koordinatoriams, filialų vadovams, chorų vadovams, nariams už nuoširdų darbą, pagalbą, patarimus.
2017-ieji buvo itin darbingi, be visų tradicinių veiklų ir renginių, buvo atnaujintas LPKTS Patriotinių leidinių knygynėlis, atliktas LPKTS pastato fasado remontas, suformuotas žemės sklypas, esantis po šiuo pastatu, netrukus vėl galėsime naudotis automobilių aikštelė greta jo, užpatentuotas LPKTS logotipas (pasirodo, jog lig šiol to nebuvo padaryta), nuolat vyksta bendravimas su LGGRTC dėl Kauno tremties ir rezistencijos muziejaus renovacijos ir veiklos perdavimo jų žiniai. Atlikta nemažai svarbių darbų.
Džiugu, jog finansinius metus baigėme turėdami 90 901 Eur (šiai dienai likutis sąskaitoje 94 609 Eur). Laikėmės visų 2014 metais įvestų taupymo būdų – sumažintos algos/etato dalys, atgautos skolos, nuomojamos patalpos. Šiuo metu visos patalpos (Laisvės al. 39) yra išnuomotos, beveik visos patalpos ir visi klientai yra mokūs, didesnių skolų nėra. Šiuo metu sąjungoje dirba devyni etatiniai darbuotojai. Pirmininkas Gvidas Rutkauskas ir pavaduotojas Juozas Yla dirbo neatlygintinai.
Nuolat ieškome rėmėjų. Ačiū visiems, kurie stengiasi ir ypač ačiū tiems, kurie supranta, jog tai mūsų visų reikalas, ne tik pirmininko ar valdybos pirmininkės. Ačiū sąjungos nariams, „Tremtinio“ skaitytojams, filialams ir visiems, kurie aukoja sąjungai.
Noriu padėkoti kartu dirbusiai komandai: pirmininkui, tarybos pirmininkei, pavaduotojams, LPKTS darbuotojams, filialų pirmininkams, visiems nariams. Ačiū jums.
Taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti buvusiems sąjungos vadovams už moralinį palaikymą, kuris man itin svarbus.
Šie ketveri metai, man labai svarbūs, ačiū už jums už viską. Tikiuosi, galėjau būti naudinga, ir mūsų graži bendrystė išliks visada.

 

Dėl paminklo Laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje

LPKTS XXV suvažiavimo rezoliucija

Buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir partizanai bei visi Lietuvos laisvės kovotojai ir gynėjai, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, taip ir nepasidžiaugė Lukiškių aikštėje pastatytu valstybingumo simboliu – Vyčiu, nors dar 1999 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. VIII-1070 buvo deklaruojama, kad Lukiškių aikštė Vilniuje turi būti formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Aikštės sutvarkymo projektuose buvo konstatuojama, kad joje turėtų vykti iškilmingi valstybiniai renginiai, kurių metu prie pastatyto paminklo ne tik Lietuvos žmonės, bet ir užsienio šalių delegacijos pagerbtų visais laikais kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimą.
2017 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas dauguma balsų priėmė rezoliuciją ,,Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo memorialą Lietuvos atkūrimo šimtmečio progai“.
Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras 2017 m. neįstatymiškai vykdė konkursą dėl Lukiškių aikštės memorialo. Apgailestaujame, kad vyresnės kartos žmonėms visiškai nebuvo galimybių dalyvauti visuomenės apklausoje (balsavimas vyko internetu), todėl sprendimą vienareikšmiškai priėmė tik keli sukviesti ekspertai, visiškai nepriimdami dėmesin visuomenės nuomonės. Mįslingai sukurtos ekspertų komisijos išrinktas A. Labašausko projektas visiškai neatitinka Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir partizanų bei visų kitų kovotojų už Lietuvos laisvę atstovaujančių organizacijų lūkesčių. Čia taip pat neatspindima visų per amžius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kovojusiųjų pagerbimo idėja, o projekto sprendimai prieštarauja tiek jau įgyvendintam Lukiškių aikštės sutvarkymo projektui, tiek aikštės paminklosauginiams reikalavimams;
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXV suvažiavimo delegatai reikalauja:
- kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kultūros ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybė imtųsi skubių ir realių darbų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo bei „Vyčio“ monumento kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui sukūrimo ir pastatymo.

 

Dėl paminklo Dainavos apygardos partizanams

LPKTS XXV suvažiavimo pareiškimas

Paminklai Lietuvoje veikusių devynių apygardų partizanams pradėti statyti 2005 metais. Pastatyti paminklai aštuonių apygardų partizanams. Tačiau paminklo Dainavos apygardos partizanams statyba dar net nepradėta. Šį paminklą buvo siūloma statyti Alytaus bei Varėnos rajonuose, tačiau Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žmonės bei buvę Dainavos apygardos partizanai norėtų paminklą matyti labiausiai lankomoje ir apgyvendintoje teritorijoje – Alytaus mieste.
Po ilgai trukusių diskusijų ir svarstymų galiausiai buvo nutarta paminklą Dainavos apygardos partizanams statyti Pirmojo Alytaus istorinėje aikštėje. Tam pritarė ir Alytaus miesto savivaldybės taryba.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras į paminklo statybas įsipareigojo investuoti ne mažiau kaip 60 tūkstančių eurų, o Alytaus miesto savivaldybė paskelbė konkursą skulptūros idėjoms pateikti. Iš vertintų 6 paminklo projektų komisija geriausiu pripažino Ryto Jono Belevičiaus kūrinį „Bunkeris“. Grupei alytiškių nepritarus paminklo koncepcijai ir išplatinus peticiją „Už I Alytaus aikštę ir jos išsaugojimą“, Alytaus miesto vadovai numatytos vietos paminklui statyti atsisakė. Buvo priimtas sprendimas stabdyti konkursą, o tai reiškia, kad visa procedūra bus pradėta iš naujo, įskaitant ir vietos paminklui statyti paiešką. Įvertinę susidariusią kritinę situaciją, kai kurie Laisvės kovų dalyviai siūlė paminklą statyti miesto centre prie jau stovinčio memorialo „Nurimęs angelas“, skirto politinių kalinių ir tremtinių atminimui.
Įvertinę tai, kas aukščiau išdėstyta, Alytaus miesto savivaldybės prašome:
- kuo skubiau surasti tinkamą vietą, išskyrus prie jau stovinčio memorialo, tačiau neatmetant ir Pirmojo Alytaus aikštės, paminklui Dainavos apygardos partizanams pastatyti;
- inicijuoti naują, išskirtinai laisvės kovų dalyviams ir visuomenei priimtino bei suprantamo paminklo sukūrimo konkursą;
- informuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą apie visus numatomus veiksmus, jų eigą ir rezultatus.