„Su Lietuva širdy 2015“

Jubiliejinis sąskrydis Ariogaloje

Lietuvos nepriklausomybės 25-aisiais metais Ariogaloje įvyko jubiliejinis 25-asis Lietuvos buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis.
Šiais metais jis truko dvi dienas. Pirmoje, Jaunimo dienoje, Daugėliškių miške ir prie atstatyto partizanų bunkerio vyko Laisvės kovotojų mūšio inscenizacija „Didvyriai išlieka mūsų širdyse“. Partizaninės kovos rekonstruktoriai, vadovaujami istoriko dr. Dariaus Juodžio, pavaizdavo Lietuvos partizanų ir slaptosios sovietų policijos NKVD mūšį Daugėliškių miško prieigose, už kelių kilometrų iki Ariogalos. Užklupusi liūtis nesutrukdė rekonstruktoriams, o suteikė mūšiui autentiškumo. Partizanų pergalę stebėjo į stovyklą „Su Lietuva širdy“ susirinkę jaunieji šauliai, buvę partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai ir net svečiai iš JAV. Dėkojame Lietuvos šaulių sąjungai, klubams „Partizanas“ ir „Grenadierius“.
Antrąją, Susitikimų dieną, į Lietuvą mylinčių žmonių šventę susirinko apie 7 tūkstančiai bendro likimo žmonių iš visos Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos, skautijos, kitų visuomeninių patriotinių organizacijų atstovai, „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyvių, garbingų svečių.
Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestro vedama sąskrydžio dalyvių eisena 25-ąjį kartą leidosi į šventiškai papuoštą Dubysos slėnį. Tarsi Dubysa tekėjo, vingiavo, nešini plazdančiomis Lietuvos Trispalvėmis, LPKTS filialų, buvusių tremtinių ir politinių kalinių chorų bei kitų organizacijų vėliavomis, šypsenomis nušvitusiais veidais, besidžiaugiančiais būsimais susitikimais, kasmet dovanojančiais nepakartojamų išgyvenimų ir prisiminimų. Stadiono prieigose eisenos dalyvius pasitiko ir pristatė renginio scenarijaus autorius ir režisierius Vilius Kaminskas.
Šventės vedėjai Loreta Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas, pasveikinę susirinkusiuosius, pakvietė Teresę Ūksienę iš Šilalės, Primą Petrylienę iš Anykščių ir Algirdą Blažį iš Panevėžio pakelti Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų vėliavas.
Sąskrydžio dalyviams buvo primintos prieš 70 metų vykusios nuožmios kovos su okupacine kariuomene, kuriose žuvo dešimtys tūkstančių Laisvės kovotojų: Panaros – 1945 metų vasario 28 dieną, Kiauneliškio – 1945 metų kovo 11–12 dienomis, Ažagų–Eimuliškių – 1945 metų kovo 27 dieną, Kalniškės – 1945 metų gegužės 16–17 dienomis, Varčios – 1945 metų birželio 14-ąją ir 1945 metų birželio 23-iąją, Virtukų – 1945 metų liepos 22 dieną, Žuvinto palių – 1945 metų rugpjūčio 6–15 dienomis. Tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, negrįžusieji iš tremties, nukankintieji ir nužudytieji. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, LPKTS atstovai, skautai išlydėti padėti gėlių prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse.
Iškilmingiausia sąskrydžio dalis – šv. Mišios Dubysos slėnyje. Jas aukojo J.E. arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas ir J. E. arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas sakė, kad gausiai susirinkę sąskrydžio dalyviai savo meilę Lietuvai paliudijo ne žodžiais, o savo gyvenimu. Jis atkreipė dėmesį į džiaugsmą, sklindantį iš ugnį praėjusių, skausmą, netektis išgyvenusių, daugybę išbandymų ištvėrusių tremtinių.
Šv. Mišių pamoksle arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sveikino buvusius tremtinius ir politinius kalinius, kad šie nepasidavė nevilčiai ir gyveno viltimi sugrįžti namo: „Žmonėms tremtyje išgyventi padėjo tikėjimas ir viltis, be šių dalykų žmonės būtų palūžę. Jis pabrėžė, kad ne mažesnio tikėjimo reikia ir šiandienos žmonėms, apgailestavo, kad šiandien šalyje yra itin daug individualizmo, o tapę individualistais žmonės nebeturi į ką atsiremti. „Todėl labai branginu visas progas, panašias į šį sąskrydį, per kurias žmonės susiburia draugėn“, –  sakė arkivyskupas S. Tamkevičius.
Šv. Mišiose giedojo solistas Liudas Mikalauskas  ir jungtinis buvusių tremtinių ir politinių kalinių choras, diriguojamas Mindaugo Šikšniaus.
              Po šv. Mišių įnešta šventinė ugnis. Ugnies fakelais nešini į slėnį įbėgo Kauno „Jungtinio sveikuolių klubo“ nariai, vadovaujami Petro Sventicko, ir Prienų sporto centro moksleiviai, vedami Jono Ivanausko. Sąskrydžio ugnį, įžiebtą Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje nuo Amžinosios ugnies ir Veiverių „Skausmo kalnelyje“ nuo Tauro apygardos partizanų Amžinosios ugnies aukurų, bėgikai iš rankų į rankas perdavė LPKTS Garbės pirmininkui Antanui Lukšai ir ilgamečiam LPKTS pirmininkui Povilui Jakučioniui, kuris ir įžiebė sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ aukurą.
Jubiliejiniam 25-ajam buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydžiui atminti atidengtas skulptoriaus Adolfo Teresiaus sukurtas koplytstulpis, kurį pašventino arkivyskupai Sigitas Tamkevičius ir Lionginas Virbalas.
              Nuaidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių salvės už Tėvynę Lietuvą, už Lietuvos tremtinius, politinius kalinius ir Laisvės kovotojus, už 25 Laisvės metus, kai čia, Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyksta sąskrydis.
              Jubiliejinį sąskrydį pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak Prezidentės, masiniai trėmimai ir įkalinimai visada išliks tautos atmintyje, nes jiems nėra jokios senaties.
„Atplėšti nuo savo žemės, namų ir gimtosios kalbos Jūs išsaugojote meilę Lietuvai kaip didžiausią vertybę. Okupantams nepavyko nurašyti nė vieno – nei tų, kurie liko tolimoje svetimoje žemėje po lietuviškais kryžiais, nei tų, kurie, ištvėrę badą, šaltį ir pažeminimus, sugrįžo namo“, – sakė šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, iš tremties ir lagerių negrįžusius žmones Lietuva prisimins su amžinu netekties ir skriaudos jausmu, o tuos, kurie grįžo ir išliko, visada brangins ir didžiuosis. Valstybės vadovės teigimu, tremtinių ir politinių kalinių išgyvenimai yra labiausiai įkvepiantis pavyzdys visada ginti mūsų valstybę ir kurti stiprią, gražią Lietuvą.
LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas ir LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė Prezidentei įteikė 1-ojo laipsnio LPKTS žymenį „Už nuopelnus Lietuvai“.
LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas savo sveikinimo kalboje trumpai pristatė sąskrydžio rezoliucijas. Sąskrydžio dalyviai joms pritarė bendru sutarimu.
Nuskambėjo šventinė jungtinio tremtinių ir politinių kalinių choro ir solisto Liudo Mikalausko dainų programa. „Leiskit į Tėvynę“, „Kritusiems Lietuvos partizanams“, „Partizanų Motina“, „Dievo dovana“, „Į gimtinę grįžtam mes“, „Lietuva brangi“ ir kitos mums visiems brangios ir nepamirštamos dainos aidėjo slėnio šlaitais, pasiekdamos kiekvieno čia atvykusiojo jautriausias širdies stygas.
Po jungtinio choro koncerto sąskrydžio dalyvius sveikino garbingi svečiai, Europos Parlamento, Vyriausybės, Seimo atstovai bei „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai.
Sąskrydžio dalyvių džiugiai sutiktas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis stebėjosi, kad ir dabar dar atsiranda žmonių, tvirtinančių, kad gyventi nelaisvėje buvę geriau. Jis apgailestavo ir dėl šiuo metu lietuvių tautoje paplitusio siekio laimės ieškoti svetur. „Graži mūsų tautos išmintis, sakanti, kad gera ten, kur mūsų nėra. Bet ar mes tikrai suprantame šį sąmojį,“ – klausė V. Landsbergis. Jis priminė, kad laimė yra ten, kur žmogus jaučiasi laimingas ir norinčius tuo įsitikinti kvietė pažvelgti į tikrai laimingus susirinkusiuosius į Lietuvos buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydį „Su Lietuva širdy“.
Sąskrydžio metu veikė imitacinis partizanų bunkeris, kuriame buvo galima pabendrauti su partizanų mūšio rekonstruktoriais, bėgikų – ugnies nešėjų paroda, „Misija Sibiras“ palapinė, kurioje buvo galima pabendrauti su tą rytą iš ekspedicijos grįžusiais šių metų misijos dalyviais.
Sąskrydyje veikusi Nacionalinio kraujo centro donorystės akcija surinkto kraujo kiekiu pranoko visus lūkesčius.
Nemažai dėmesio sulaukė fotografavimasis pagal trėmimo metus.
Jubiliejinį sąskrydį šventiniu koncertu papuošė Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ ir Lietuvos kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestras.
Šventės pabaigoje gražiausias lietuviškas estradines dainas atliko Antanas Čapas.
Sąskrydis baigėsi, nors daugelis dalyvių dar nenorėjo skirstytis. Tad vėl pasižadėjome susitikti kitąmet.

Jolita NAVICKIENĖ

Rezoliucija: Dėl Lietuvos gynybos stiprinimo ir patriotinio ugdymo

Mes, buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir Laisvės kovų dalyviai, esame susirūpinę dėl esamos krašto gynybos būklės. Šiuo metu, kai Rusija vykdo karą Ukrainos teritorijoje, kai nuolat grasinama Lietuvai ir kitoms Europos valstybėms, mūsų šalies saugumo problema yra ypač aktuali. Kita vertus, dabar kariniu požiūriu esame saugesni, nes jau dešimtmetį esame NATO nariai, juntame šio Aljanso stiprią ir savalaikę paramą karingai kaimynei atgrasyti.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) nuo 1991 metų iki šių dienų konkrečiais pareiškimais, rezoliucijomis ragino Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą, Vyriausybę stiprinti krašto gynybą – didinti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) pajėgas, pradėti karinį-patriotinį mokymą bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, nemažinti lėšų krašto apsaugai, nemažinti Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) ir Lietuvos kariuomenės aktyviojo rezervo bei šauktinių skaičiaus, išsaugoti šauktinių kariuomenę ir stiprinti savanorių pajėgas bei Lietuvos šaulių sąjungą; prašė atšaukti krašto apsaugos ministro įsakymą dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sustabdymo, Krašto apsaugos sistemai biudžete skirti lėšų ne mažiau kaip 2 procentus šalies BVP.
Lietuvos Respublikos Seimas šiais metais laikinuoju įstatymu grąžino privalomąją šauktinių devynių mėnesių trukmės tarnybą Lietuvos kariuomenėje, tačiau tik penkeriems metams. Mūsų nuomone, toks Seimo sprendimas neatitinka šio laikotarpio politinės padėties. Valstybė privalo tinkamai parengti savo piliečius vykdyti šią konstitucinę pareigą. Ypač kelia nerimą pavėluotas ir per lėtai formuojamas vaikų, moksleivių ir jaunuolių savisaugos supratimas.
Todėl nesutinkame su teiginiu, esą sprendimas grąžinti šauktinių kariuomenę buvo priimtas skubiai, neatsiklausus tautos – jaunuoliai turi mesti darbą, mokslą, įsipareigojimus bankams. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos retorika ar išaiškinimai dėl šauktinių ir jų tarnybos yra gąsdinantys ir nekorektiški, nes grasinama baudomis ar baudžiamąja atsakomybe. Dalis jaunuolių, tikėdamiesi išvengti privalomosios tarnybos, net kreipėsi į teisininkus. Priešingai, privalomąją tarnybą nusprendusieji atlikti savanoriškai mano, kad tai – jų pareiga Tėvynei ir galimybė tobulėti ne tik fiziškai ar moraliai, bet ir tapti disciplinuotiems.
Manome, kad toks patriotiškumo nuvertinimas atsirado dėl to, kad iki šiol Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams nėra privalomų pamokų, skirtų Laisvės kovų ir pasipriešinimo istorijai dėstyti. Atkaklių ilgamečių pastangų dėka priimtiniausią Vidmanto Vitkausko parengtą 18 pamokų „Pasipriešinimo istorijos programą“, skirtą 9–12 klasių moksleiviams, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą 1999 metais, LPKTS platino ir rekomendavo istorijos ir lietuvių kalbos mokytojams rengiamose regioninėse konferencijose Laisvės kovų ir pasipriešinimo tema. Juk pilietinio, tautinio ir patriotinio ugdymo tikslas – išugdyti pilietinius gebėjimus, tautinę savimonę ir patriotišką dvasią. Už tai atsakingos švietimo ir mokslo įstaigos, kurios, ugdydamos pilietinius, tautinius ir patriotinius bruožus, kartu stiprina ir ugdo piliečių valstybės gynybos nuostatas. Esame įsitikinę, kad vaikai ir jaunimas yra be galo imlūs žinioms ir naujovėms, o jiems įdiegtos vertybės ir nuostatos turi didelę išliekamąją vertę tiek asmenybės, tiek pilietinės visuomenės raidai.
Esama situacija parodė, kad iki šiol numatytos ir vykdytos moksleivių pilietinio, tautinio ir patriotinio ugdymo priemonės yra neveiksmingos ir neilgalaikės. Apgailestaujame, kad ir programų, skirtų pilietiniam ir tautiniam ugdymui, finansavimas ženkliai sumažėjo. Tai nutiko ne tik dėl Lietuvą palietusios pasaulinės finansų krizės ir to meto finansinių galimybių, bet ir dėl sumenkusio valdančiųjų požiūrio į šią aktualią problemą. Apmaudu, kad 2007–2014 metais pilietiniam ir tautiniam ugdymui skirtos lėšos sumenko net 16 kartų!
Sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ dalyviai ragina Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę, Krašto apsaugos ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją:
- Neterminuotam laikui įteisinti privalomąją tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenėje;
- Parengti ir išlaikyti reguliariąją 20 tūkstančių karių kariuomenę taikos metu ir parengtą bei organizuotą 60 tūkstančių kariuomenės rezervą;
- Įteisinti mokomąjį „Gynybos pagrindų“ dalyką kaip privalomą Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokykloms;
- Įteisinti 18 pamokų „Pasipriešinimo istorijos programą“ kaip privalomą Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokykloms;
- Skirti Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokykloms tikslinį finansavimą Laisvės kovų ir pasipriešinimo istorijos programų  vykdymui, gautų rezultatų sklaidai ir vertinimui.