LPKTS XXXI suvažiavimas

2024 metų balandžio 6 dieną vykęs Asociacijos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga XXXI ataskaitinis suvažiavimas

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXXI ataskaitinis suvažiavimas


Balandžio 6-ąją, šeštadienį, Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXXI ataskaitinis suvažiavimas. Suvažiavimo pradžią paskelbė ir susirinkusiuosius sveikino LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas bei padėkojo visiems atvykusiems už dalyvavimą. Iškilmingai įneštos filialų vėliavos ir sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas. Suvažiavimo dalyvius pasveikino ir sustiprino kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir Kretingos parapijos klebonas brolis Saulius Paulius Bytautas OFM.
LPKTS pirmininkas dr. G. Rutkauskas priminė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio kreipimąsi į teismą dėl Ukmergės rajone esančio paminklo su Holokausto nusikaltimais siejamam Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui. Desovietizacijos komisijos vadovui Vitui Karčiauskui ganėtinai neaiškus yra LGGRTC direktoriaus Arūno Bubnio priimtas sprendimas demontuoti šį paminklą, nes didelė dalis visuomenės teisina J. Krikštaponį ir kalba, kad jis yra buvęs garsus partizanas, nors anksti žuvęs, tačiau nuveikęs gana daug. Galutinį sprendimą priims tebevykstantys teismai ir, regis, kad bus išteisintas. Pastaroji žinia buvo priimta plojimais.
Suvažiavimui pirmininkauti pakviesti Loreta Kalnikaitė ir Valentinas Kemėšis, sekretoriauti – Jūratė Antulevičienė. Suvažiavimo darbotvarkė ir reglamentas patvirtinti vienbalsiai.
LR Prezidento sveikinimus perdavė prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas Vytautas Žymančius visiems palinkėjo stiprybės ir vienybės. Pirmininkas perskaitė LR premjerės Ingridos Šimonytės sveikinimą ir priminė, kad Rusijos agresijos, ukrainiečių rezistencijos akivaizdoje esame įpareigoti ginti laisvę – Laikom frontą!
LPKTS pirmininko dr. G. Rutkausko ataskaitiniame pranešime pateikti statistiniai duomenys nėra džiuginantys – ryškus LPKTS filialų, jų narių mažėjimas. Diskutuoti (ir balsuoti) pirmininkas pakvietė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pavadinimo keitimo iniciatyvą iš institucijos pavadinimo išbraukti žodį „genocido“. LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija LGGRTC pavadinimą siūlo keisti į Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centrą. Veikia centro patariamoji ir priežiūros taryba, kurioje, anot pirmininko, pats stuburas – bent 2 iš 15 tarybos narių turėtų būti buvę tremtiniai. Pavadinimo keitimui nepritarta, nes genocidas Lietuvoje išties buvo vykdomas.
LPKTS pirmininkas, nušviesdamas dabartinę padėtį Lietuvoje, priminė Laisvės kovų akcentų svarbą – Lukiškių aikštės sutvarkymas Vilniuje kol kas stovi pradinėje padėtyje. Ukrainos klausimas, anot pirmininko, turėtų būti aiškus: „Remti, tačiau pagalvoti apie tuos žmones, kurie pabėgę nuo karo – jauni turėtų kariauti“. „Savaitraštis „Tremtinys“ – mūsų vėliava. Turime rašyti, remti finansiškai, bent vienas iš dešimties – savaitraštį užsiprenumeruoti. Leidyba, platinimas kainuoja ir vis brangsta. Pavyzdžiui, pašto paslaugos pabrango du kartus, o kaimo vietoves vis sunkiau pavyksta pasiekti,“ – kalbėjo pirmininkas dr. G. Rutkauskas.
Įstatymas dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos įvertinimo – svarstomas, dar nepriimtas. Daug signatarų, Lietuvos prezidentų, Seimo narių – buvę nusikalstamos organizacijos – Komunistų partijos nariai. LPKTS XXXI suvažiavimo dalyviai priimtoje rezoliucijoje ragino LR vadovus bei visus Seimo narius LR Įstatymu įvertinti LKP represinę ir neteisinę veiklą, įpareigojant buvusiems LKP nariams nurodyti buvusią savo priklausomybę šio įstatymo išvardytoms struktūroms.
Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus, paminklus ir simbolius, rekomenduoja pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Pasvalio rajone, tačiau dėl poetės sąsajų su gimtąja Suvalkija, sprendimas dėl jos vardo gatvių Šakių rajone nepriimtas, nes laukiama mokslininkų išvados.
LPKTS valdybos veiklos ataskaitinio laikotarpio ataskaitą ir metinę finansinę ataskaitą patvirtinimui pateikė valdybos pirmininkas Vladas Sungaila. Prasmingi darbai, kultūrinė, leidybinė veikla, visuomeniniai reikalai, žygiai partizanų takais, knygų ir parodų pristatymai, susitikimai, organizuotos išvykos vykdoma iš nario mokesčių ir projektinių lėšų. Džiugina suaktyvėjusi filialų veikla, bendradarbiavimas su Trečiojo amžiaus universitetu, Lietuvos šaulių bei skautų organizacijomis, draugystė su Latvijos, Lenkijos buvusiais tremtiniais, viešosiomis bibliotekomis, muziejais. Turėta galimybė paremti filialų knygų, lankstinukų leidybą, LPKTS 35-mečio minėjimą, planuojama remti birželio 15 d. Utenoj vyksiančią respublikinę tremtinių dainų ir poezijos šventę „Leiskit į Tėvynę“, rugpjūčio 2 d. vyksiantį jubiliejinį XXV Inter-Asso kongresą Vilniuje ir Ariogaloje, Dubysos slėnyje, rugpjūčio 3 d. XXXIV kartą vyksiantį tradicinį buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydį „Su Lietuva širdy“.
Seimo pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – pasidžiaugė suvažiavimo dalyvių gausa. Ji perdavė profesoriaus Vytauto Landsbergio gražių dienų palinkėjimus.
Kauno folkloro klubo „Liktužė“ (vadovas Sigitas Šamborskis) skambėjusi daina „Oi, neverk, motušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios Tėvynės“, tarsi užuomina tam, o jeigu... Skambėjo, aišku, ne tik ši – buvo sudainuota ne viena iš ansamblio repertuaro dainų.
Balandžio 5 d. vykusiame trišaliame susitikime prie derybų stalo tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų atstovų, buvo sutarta dėl deklaracijos, numatančios siekti rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų bei grūdų eksporto ir tranzito į Europos šalis draudimo. Į suvažiavimą atvyko šiame susitikime dalyvavęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius kartu su ukrainiečiu Andrey iš fronto. Salėje skambėjo: „Šlovė Ukrainai!“, „Šlovė Lietuvai!“. Džiugu, kad susitikime buvo priimtas sprendimas „Ukrainai – laisvas kelias“.
Dėl Revizijos komisijos patikrinimo akto pasisakė Eugenija Tarbūnaitė, konstatuodama, kad neatitikimų nerasta, kad visos operacijos suderintos ir patvirtintos pirmininko. Etikos ir procedūrų komisijos ataskaitą pateikusi Irena Vaišnorienė akcentavo bendrų tikslų ir vertybių išsaugojimą: „Bendruomenė – tvirtas pamatas. Tikėjimas, Viltis ir Stiprybė – svarbiausi kovai už Teisingumą ir Laisvę. Turim išsaugoti tai, ką pasiekę“. Abi ataskaitos patvirtintos vienbalsiai.
Suvažiavimo dalyvius sveikino ir prasmingus linkėjimus išsakė svečiai: EP narys, prof. Liudas Mažylis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas, pakvietęs dalyvauti balandžio 13 dieną LPKTB suvažiavime, LR Seimo narės: Vilija Aleknaitė-Abramikienė linkėjo sėkmės, o Lietuvai – laisvės, Angelė Jakavonytė – tikėjimo, kad karo nebus.
Seimo narė ir Šakių filialo pirmininkė Irena Haase kalbėjo apie pagrindines vertybes, kurios yra mūsų Valstybės pamatas, ji priminė, kad savo dalyvavimu šiame suvažiavime atstovaujam ir tuos, kurie negali dalyvauti čia, bet yra mūsų širdyse.
Rasa Duobaitė-Bumbulienė, LPKTS pirmininko pavaduotoja, Europarlamentarų biuro Kaune vadovė, perdavė nuoširdžiausius sveikinimus nuo Europos Parlamento narių Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus.
Albinas Kentra yra pasakęs: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“, tad Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimas ir Lietuvos gynybos pramonės, o drauge ir saugumo stiprinimas yra svarbiausi uždaviniai nūdienai.

Laimutė KRAUKŠLIENĖ
„Tremtinio“ nuotr.: 1) Suvažiavimas pradedamas delegatų ir svečių himno giedojimu; 2) Danutė Čepaitienė

 

 

Rezoliucija „Dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos įvertinimo“

Priimta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXXI suvažiavime

Sovietmečiu LKP buvo sudedamoji Sovietų sąjungos Komunistų partijos (SSKP) dalis. LKP buvo pagrindinė jėga, nulėmusi Lietuvos prisijungimą prie Sovietų sąjungos. LKP vadovavo trėmimams į Sibirą. Sudarant sąrašus trėmimui, daugiausia prisidėjo Komunistų partijos nariai. Lietuvoje tremtinių sąrašus patvirtindavo tuometiniai Sovietų Lietuvos komunistai Justas Paleckis ir Antanas Sniečkus. 1989-aisiais 20-ajame suvažiavime Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP. Dalis komunistų įsijungė į Sąjūdžio veiklą, dalis išstojo iš Komunistų partijos. Po nepriklausomybės paskelbimo, nemažai Komunistų partijos narių, supratę savo padarytą klaidą, bet bijodami patriotiškai nusiteikusios Lietuvos visuomenės pasmerkimo, slėpė savo narystę toje partijoje, nedeklaruodami tos priklausomybės viešai.
Keletas LR Seimo narių siūlo LKP pripažinti atsakinga už piliečių genocidą, trėmimus ir represijas. Įstatymo projektas teikiamas pabrėžiant, kad LKP veikla yra nusikalstama, o šaliai padaryta žala iki šiol nėra deramai įvertinta. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu nėra įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažįstama nusikalstama organizacija. Politikai primena, kad dar 2017 m. birželio mėn. Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, raginančią Vyriausybę parengti projektą, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija. Tačiau, anot politikų, kol kas tokios iniciatyvos Vyriausybė neparodė. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad LKP sovietinės okupacijos laikotarpiu šalyje įtvirtino diktatūrą ir yra atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, trėmimus, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, terorą, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą. Reikia pastebėti, kad teikiamu projektu siekiama istorinio ir moralinio teisingumo. Tačiau tai nereiškia, kad visi buvę komunistai yra nusikaltėliai. Tie, kurie buvo nomenklatūros dalis bei aukšto rango nariai Centro komitete, eidami į rinkimus, į diplomatiją, valstybės tarnybą, turėtų tai deklaruoti, kad rinkėjai žinotų, už ką balsuoja.
LPKTS XXXI suvažiavimo dalyviai ragina Lietuvos Respublikos vadovus bei visus Seimo narius LR Įstatymu įvertinti LKP represinę ir nusikalstamą veiklą.
Pritarti LR įstatymo projekto visiems keturiems straipsniams, kuriuose akcentuojama LKP pripažinimas nusikalstama organizacija bei įpareigojimai buvusiems LKP nariams nurodyti savo priklausomybę šio įstatymo 2 straipsnyje išvardytoms struktūroms.

Gvidas Rutkauskas,
LPKTS pirmininkas