Trisdešimt ketvirtąjį kartą į Dubysos slėnį rinkosi ešelonų broliai, ešelonų sesės
Štai ir vėl Dubysos slėnio krantais Raseinių rajone nuošė trisdešimt ketvirtasis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos organizuojamas sąskrydis „Su Lietuva širdy“, leidęs išgyventi daug įsimintinų akimirkų: susikaupimą šv. Mišių maldoje, susitikimo su bendraminčiais džiaugsmą, gėrėtis LPKTS filialų dalyvių eisena, jaudinančiu momentu, kai keliamos svarbiausios Lietuvos vėliavos, klausytis po Dubysos slėnį sklindančių buvusių tremtinių chorų atliekamų dainų, šokti ir dainuoti kartu su charizmatiškuoju solistu Eugenijumi Chrebtovu.
Šventinei eisenai nusileidus į slėnį, choristams sustojus į jiems skirtas vietas, buvo pakeltos vėliavos: skambant valstybės himnui Lietuvos Respublikos vėliavą kartu su Garbės sargybos kuopos kariais kėlė LPKTS Šakių filialo pirmininkė, Seimo narė Irena Haase, LPKTS vėliavą – Varėnos filialo pirmininkas Juozas Stramkauskas, Europos Sąjungos – LPKTS Marijampolės filialo pirmininkas Rolandas Raibikis, Raseinių rajono vėliavą – Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius.
Prisimenant tėvus ir senelius, brolius ir seseris, kritusius pasipriešinimo kovose, negrįžusius iš lagerių ir tremčių, išėjusius Amžinybėn, jų atminimas pagerbtas tylos minute. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai išnešė gėlių prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse. Šv. Mišias aukojo kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas, Ariogalos klebonas Gintautas Jankauskas, giedojo choras „Adoramus“ iš Vilniaus ir jungtinis tremtinių choras.
Sąskrydžio šventinė ugnis, kurią Kauno karo muziejaus sodelyje prie Nežinomo kareivio kapo įžiebė LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, buvo perduota LPKTS pirmininkui dr. Gvidui Rutkauskui, kuris uždegė sąskrydžio aukurą. Buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai savo auka atpirko mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Jų atminimui Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko tris garbės salves: Lietuvos politiniams kaliniams ir partizanams, buvusiems tremtiniams ir Laisvės kovotojams ir Tėvynei Lietuvai.
Sąskrydyje dalyvavo daug garbių svečių, Seimo narių, miestelio vadovų, patriotinių organizacijų atstovų, vietinių gyventojų. Savo apsilankymu pagerbė prof. Vytautas Landsbergis, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, dr. Arvydas Anušauskas, Andrius Kupčinskas, prof. Valdas Rakutis, Vytautas Juozapaitis, Angelė Jakavonytė, Kazys Starkevičius, Audronius Ažubalis, Justinas Urbanavičius, Žygimantas Povilionis, Rasa Baškienė ir kiti.
Šventės dalyvius sveikino LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas. Pirmininkas sakė: „Esu įsitikinęs, kad mūsų visų, tremtinių, laisvės troškimas, viltis ir tikėjimas padėjo mums išlikti tremtyje nepalūžus, patiriant nežmoniškus sunkumus ir netektis. Dabar, kai esame laisvos, nepriklausomos ir saugios Valstybės piliečiai, mums labai neramu dėl tų šalių, kurios trokšta laisvės ir nepriklausomybės. Mes visa širdimi su kovojančia už savo nepriklausomybę Ukraina, nes puikiai žinome ir prisimename, kas tai yra sovietinė vergovė. Šia skaudžia tema teikiame rezoliuciją“. Taip pat buvo paskelbta rezoliucija ir dėl Komunistų partijos nusikalstamos veiklos. Rezoliucijas spausdiname atskirai.
Sveikinimo žodžius tarė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė, prof. V. Landsbergis, LPKTB pirmininkas Pranas Ulozas, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, svečius tremtinius, atvykusius iš Latvijos, pristatė LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila.
Sąskrydyje buvo demonstruojami du filmai. Vienas apie Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanų vadą Juozą Streikų-Stumbrą. Filmas sukurtas jo 100-osioms gimimo metinėms paminėti (filmo autorė ir režisierė žurnalistė Danguolė Bunikienė). Filmo kūrybinė grupė dar turėjo progą užfiksuoti autentiškus prisiminimus. Buvo galima išgirsti ne tik senolės Veronikos, pažinojusios Streikus, bet ir brolių sesers, buvusios ryšininkės ir partizanės šviesios atminties Valerijos Streikutės-Piemenaitės jautrų pasakojimą, istorikų įrašytą dar prieš dešimtmetį. Kitas filmas apie legendinę Lukšų šeimą, sukurtas Antano Lukšos 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Diskusijų palapinėje vyko pokalbiai su Seimo nariais. Sąskrydžio dalyviai aktyviai uždavinėjo klausimus jiems rūpimais klausimais. Po diskusijų vyko parodų, kurios papuošė šią palapinę, pristatymai. Buvo galima susipažinti su naujausiomis knygomis ir jas įsigyti stadiono prieigose buvusiame knygynėlyje. Partizanų bunkeryje veikė ginklų paroda, buvo galima išgirsti pasakojimus apie laisvės kovas.
Sąskrydžio dalyvius ir svečius džiugino operos solisto, žavingojo E. Chrebtovo balsas, gerą nuotaiką dovanojo Latvijos šokių kolektyvas „Čiekurs“. Vasara be Ariogalos – neįmanoma. „Kol mes gyvi, kol paeiname, tol turi gyvuoti šis sąskrydis“, – teigė ne vienas kalbintasis.
„Tremtinio“ inf.
Pauliaus Rutkausko, Laimutės Kraukšlienės ir „Tremtinio“ nuotr.
Rezoliucija „Dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos įvertinimo“
Sovietmečiu LKP buvo sudedamoji Sovietų sąjungos komunistų partijos (TSKP) dalis. LKP buvo pagrindinė jėga, nulėmusi Lietuvos prisijungimą prie Sovietų sąjungos. LKP vadovavo trėmimams į Sibirą. Sudarant sąrašus, daugiausia prisidėjo komunistų partijos nariai. Lietuvoje tremtinių sąrašus patvirtindavo tuometiniai sovietų Lietuvos komunistai Justas Paleckis ir Antanas Sniečkus. 1989-aisiais 20-ajame suvažiavime Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo TSKP. Dalis komunistų įsijungė į Sąjūdžio veiklą, dalis išstojo iš Komunistų partijos. Po nepriklausomybės paskelbimo, nemažai komunistų partijos narių, supratę savo padarytą klaidą, bet bijodami patriotiškai nusiteikusios Lietuvos visuomenės pasmerkimo, slėpė savo narystę toje partijoje, nedeklaruodami tos priklausomybės viešai.
LR Seimui buvo siūlyta LKP pripažinti atsakinga už piliečių genocidą, trėmimus ir represijas. Įstatymo projektas buvo teikiamas pabrėžiant, kad LKP veikla yra nusikalstama, o šaliai padaryta žala iki šiol nėra deramai įvertinta. Lietuvoje šiuo metu nėra įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažįstama nusikalstama organizacija. Dar 2017 m. birželio mėn. Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, raginančią Vyriausybę parengti projektą, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija. Tačiau kol kas tokios iniciatyvos Vyriausybė neparodė. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad LKP sovietinės okupacijos laikotarpiu šalyje įtvirtino diktatūrą ir yra atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, trėmimus, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, terorą, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.
2024 m. kovo mėn. 26 d. teikiant antrą kartą balsavimui, įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektui Nr. XIIIP-2422(2) pritarė 52, prieš balsavo 4, susilaikė 43 Seimo nariai. Pažymime, kad iki šiol minėtas aukščiau įstatymo projektas dar nepriimtas. Teikiamu projektu siekiama istorinio ir moralinio teisingumo. Reikia pastebėti, kad teikiamu projektu siekiama istorinio ir moralinio teisingumo. Tačiau tai nereiškia, kad visi buvę komunistai yra nusikaltėliai. Tie, kurie buvo nomenklatūros dalis bei aukšto rango nariai Centro komitete, eidami į rinkimus, į diplomatiją, valstybės tarnybą, turėtų tai deklaruoti, kad rinkėjai žinotų, už ką balsuoja.
LPKTS XXXIV sąskrydžio „Su Lietuva širdy“dalyviai ragina Lietuvos Respublikos vadovus bei Seimo narius LR Įstatymu įvertinti LKP nusikalstamą, represinę ir neteisinę veiklą.
Gvidas Rutkauskas,
LPKTS pirmininkas
Rezoliucija „Dėl karo veiksmų Ukrainoje“
Rusijai užpuolus Ukrainą, mes, buvę Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai, smerkiame šiuos karo veiksmus ir nuoširdžiai sakome – visa širdimi esame su Ukraina. Mes puikiai žinome ir prisimename, kas vyko praeityje su Lietuva, nes Rusijos agresiją esame patyrę ne vieną kartą. Buvome okupuojami, tremiami ir žudomi. Praradome savo tėvus, vaikus, sveikatą, o svarbiausia laisvę ir nepriklausomybę. Todėl puikiai suprantame ir palaikome Ukrainą dabar, nes jai gresia toks pat likimas.
Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus ir naudoja ginkluotą karinę jėgą prieš Ukrainą, išreiškiant visapusišką palaikymą Ukrainos žmonėms, Lietuvos politinių kalinių , tremtinių ir laisvės kovų dalyvių XXXIV sąskrydžio delegatai smerkia Rusijos Federacijos neteisėtą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą:
-reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje, išvestų visas karines ir sukarintas pajėgas bei atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir visapusiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, paisydama tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų;
- ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti kuo didesnę ekonominę ir finansinę paramą Ukrainai, taip pat ir techninę pagalbą, su gynyba ir saugumu susijusiose srityse.
Didžiuojamės Ukrainos kovotojų drąsa, pasiaukojimu ir ištverme, nes jie gina ne tik mūsų, bet ir visos Europos laisvę.
Gvidas Rutkauskas,
LPKTS pirmininkas
