„Su Lietuva širdy“ - 2023

Trisdešimt trečiąjį kartą susitikome Dubysos slėnyje

Kiekvienų metų rugpjūtis visiems už Lietuvos laisvę kovojusiems, vaikystės ir jaunystės metus praleidusiems baisiuosiuose lageriuose, tremtyje, prasideda ypatinga švente – visus metus laukiamu susitikimu sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Sąskrydžio senbuviai džiaugiasi, kad jų gretose eina Lietuvos partizanų, ryšininkų, rėmėjų, politinių katinių, tremtinių vaikai ir vaikaičiai.

Ankstyvą rytą Ariogalos miestelio gatvės pilnos šurmulio, įlinguoja didžiuliai autobusai, automobiliai, iš kurių palengva lipa šventės dalyviai nešini miestų ženklais, LPKTS filialų, Lietuvos partizanų apygardų vėliavomis. Kokie malonūs susitikimai, apsikabinimai, pasidžiaugimai, kad dar galim, dar paeinam, dar labai džiaugiamės galėdami dalyvauti, matyti, girdėti. Prie Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios renkasi šventės dalyviai, chorų kolektyvai, svečiai. Išdidžiai rikiuojasi vėliavnešiai, jie veda kolonoje savo rajonų delegacijas.
Trisdešimt trečiąjį kartą Dubysos slėnį apžvelgia mūsų vyriausieji. Pro medžių lają tolumoje atsiveria nuostabus vaizdas, kurį pamačius suspurda kiekvieno širdis, nes į slėnį leidžiamės „Su Lietuva širdy“, tose neaprėpiamo didumo širdyse telpa viskas, kas vadinama Lietuva – meilė, tradicijos, pasiaukojimas, atminties saugojimas, darbštumas ir begalinė drąsa ginti savo žemę.
Širdies dalis yra ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, į kurią susibūrę bendraminčiai jau 35-erius metus nuoširdžiai dirba, po kruopelę renka atsiminimus, liudijimus apie Lietuvos laisvės kovotojus, kad nė vienas už Tėvynės laisvę gyvybę ar gyvenimą paaukojęs nebūtų pamirštas.
Lietuvos Garbės sargybos kuopos nariai iškilmingai nešė Lietuvos Valstybės vėliavą ir vedė šventės dalyvių koloną kartu su Alytaus Ulonų bataliono orkestru.
Šventės dalyvių kolona į Dubysos slėnį įeina pro vartus, papuoštus lauko gėlėmis ir šventės emblemomis. Artėjant prie scenos, delegacijos išgirsta sąskrydžio vedėjų Virginijos Kochanskytės ir Viliaus Kaminsko balsus. Jie pristato kiekvieno filialo delegaciją. Rajonų delegacijų vėliavnešių į stovus sustatytas vėliavas pakelia vėjas ir visos šventės metu jos plevena, vis atidengdamos filialų pavadinimus.

Virš Dubysos slėnio nuvilnijus Lietuvos himno melodijai, iš širdies giedamai visų sąskrydžio dalyvių, akys seka stiebu lėtai kylančią Lietuvos trispalvę, kurią kėlė Aldona Kalesnikienė, LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė, valdybos pirmininko pavaduotoja. LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, skambant Ukrainos himnui, iškėlė už mūsų visų laisvę kovojančios Ukrainos vėliavą.
Sąskrydžio organizatorių ir šios tradicijos puoselėtojų Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vėliavą kėlė Irena Tamoševičienė, LPKTS Jonavos filialo pirmininkė, šeimininkų vėliavą – Arvydas Nekrošius, Raseinių meras.
Vedėjas Vilius Kaminskas priminė, kad 2023-ieji paskelbti Tremtinių ir politinių kalinių metais ir kvietė prisiminti mūsų tėvus ir senelius, brolius ir seseris, kritusius pasipriešinimo kovose, negrįžusius iš lagerių ir tremčių, išėjusius Amžinybėn. Tylos minutei pakilo visas slėnis, nurimo vėjas, baltų debesų jūra pridengė saulę, net paukščiai suprato minutės svarbą, – visiška tyla.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, šauliai, grojant orkestrui, gėlių puokštes išnešė į Ariogalos kapines prie Kankinių memorialo.
Prisiminimų užvaldyti šventės dalyviai nuoširdžiai dalyvauja šv. Mišiose, aukojamose Jo Eminencijos Kardinolo Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, dalyvaujant Kauno arkivyskupijos vyskupui augziliarui Sauliui Bužauskui, Ariogalos klebonui Gintautui Jankauskui. Šv. Mišiose gieda Jungtinis choras, diriguojamas Mindaugo Šikšniaus ir Bronės Paulavičienės, akompanuojant Beatai Andriuškevičienei.
Lengvas, šiltos vasaros dienos vėjelis pagauna ir neša virš slėnio, atsimuša į Dubysos skardžius ir vėl grįžta jau garsiau, su didžiuliu prašymu iš visos širdies giedamas P. Jurkaus eiles „Parveski, Viešpatie“: „Kaip grįžtančius namo paukščius / Parveski, Viešpatie, ir mus /  Į žemę mūs tėvų, tėvų...“
Kauno arkivyskupijos vyskupo augziliaro Sauliaus Bužausko pamokslo žodžiai verčia susimąstyti, pakilti virš kasdienybės smulkmenų ir nepamiršti žmoniškumo niekur ir niekada.

Po šv. Mišių, padėkoję Aukščiausiajam už parvedimą namo ir nuolatinę globą, vedančiųjų buvome kviečiami pasitikti šventinės ugnies, kurią ugnies nešėjai tradiciškai atneša įžiebtą nuo Nežinomo Kareivio kapo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Fakelas su ugnimi iškilmingai perduotas LPKTS pirmininkui dr. Gvidui Rutkauskui, kuris uždega sąskrydžio aukurą.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai išsirikiavę salvėms. Pirmoji skirta Lietuvos politiniams kaliniams ir partizanams, antroji – visiems Lietuvos tremtiniams ir Laisvės kovotojams, trečioji – Tėvynei Lietuvai.
Sąskrydžio dalyvius menine programa pasveikino Šakių „Varpo“ mokyklos moksleiviai (vadovė Ingira Jakienė). Tai LR Seimo narės Irenos Haase iniciatyva, tikime, jog tai geros ir prasmingos tradicijos pradžia. Sveikinimo žodžius tarė LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė, prof. Liudas Mažylis, Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir kiti garbūs svečiai, buvo perskaitytas Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas.

Pirmą kartą sąskrydyje dalyvauja svečiai iš Austrijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos. Svečius į sceną palydi LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, prof. Jonas Jakaitis, LPKTS Vilniaus skyriaus vadovas, Edvardas Strončikas, LPKTS valdybos narys. Šiltai sutinkami svečiai iš „Inter-Asso“: prezidentas Christian Dietrich (Vokietija, Berlynas), prof. Mirna Sunić-Žakman (Zagrebas, Kroatija), dr. Jan Kosiar ir Ján Litecký-Šveda (Bratislava, Slovakija), dr. Wolfgang-Christian Fuchs (Berlynas, Vokietija), Amos Wolf, Latvijos atstovas Talis Veismanis.
Džiugu priminti, kad LPKTS – viena iš dvylikos tarptautinės organizacijos „Inter-Asso“ Europos komunizmo aukų asociacijų narių. Kongrese 2022 m., vykusiame Berlyne, dalyvavo valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, buvo atnaujinta narystė. Nutarta 2024 m. Kongresą organizuoti Lietuvoje.
Jungtinio buvusių politinių kalinių ir tremtinių choro atliekamos dainos yra puikiai žinomos ir visi susirinkusieji dainuoja kartu. Skamba visas Dubysos slėnis.
Kiekvienas sąskrydžio dalyvis ir svečias rado širdžiai mielą veiklą: kas svečiavosi pas kaimynus, aptarė veiklas, dalijosi džiaugsmais. Svečiai taip pat aplankė dalyvių delegacijas. Seimo nariai pasakojo apie laukiamus darbus, atsakė į klausimus, tikino, kad išgyventas pragaras nepasikartos.
Ėjome dar kartą „susitikti“ su ilgamečiu Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovu ir Garbės pirmininku, Prienų krašto garbės piliečiu, legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliu, dimisijos kapitonu Antanu Lukša-Arūnu. Garbingo Lietuvos sūnaus 100-osioms gimimo metinėms pažymėti LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojai parengė parodą „Laikom frontą!“ Nepaprastai jautriai, su didžiule meile diskusijų erdvėje parodą pristatė LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresnioji patarėja muziejinei veiklai Ramunė Draučiūnaitė. Apžiūrėjome parodos lakštuose pateiktą informaciją, kuri vedė prisiminimų takais kartu su Antanu Lukša, prisimenant sodrų jo balsą, prie Lietuvos partizanų atminimo kryžiaus, užtraukus žygio dainą.
LR Seimo narė Angelė Jakavonytė pristatė filmą apie savo Tėvelį, Juozą Jakavonį-Tigrą. Išgirdome balsą, prisiminėme gražų pasakojimą apie begalinę meilę gimtinei ir jos žmonėms, apie būtinybę išlikti tvirtiems ir niekada nepasiduoti. Daugelį dalyvių sudomino pokalbis su Europos Parlamento nare Rasa Juknevičiene apie istorinę atmintį ir jos saugojimo svarbą.
Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pristatė parodą „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“. Parodos lakštuose pateikti laiškai iš Mažylių šeimos archyvo dar kartą priminė, kad savo Tėvynės laisvę turime branginti ir niekada neužmiršti žuvusiųjų, nukankintųjų. Pirmieji laiškai iš gyvų likusių kalinių Lietuvą pasiekė tik 1945 m., ir tai buvo vilties spinduliai namiškiams. Paroda keliauja po Lietuvą ir po šio pristatymo išvyko į Klaipėdos rajoną.
Jautriai iš Vytauto Bagdono išsaugoto atsiminimų archyvo sudarytą knygą „Raudonos aguonos tarp bėgių“ pristatė sudarytoja Marija Semaškaitė-Boharevičienė, dainomis džiugino Laima Žilytė. Marija Semaškaitė-Bocharevičienė papasakojo, jog ruošdama tekstą suprato, kad reikia būtinai parašyti savo šeimos istoriją, nes Sibiro kančias patyrusieji neturi nukeliauti į užmarštį.
Knygos sudarytoja M. Semaškaitė-Boharevičienė ir dokumentų pateikėjas Vytautas Bagdonas labai džiaugėsi Dalios Poškienės pristatyta, LPKTS išleista, Stanislovo Abromavičiaus sudaryta, į anglų kalbą išversta knyga „Childhood in forced exile“.
Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė pristatė savo parengtą ir išleistą keliautojo žinyną „Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio apylinkės“. Autorių parengtos knygos yra labai informatyvios, skatinančios pamatyti, sužinoti, gausiai iliustruotos, su daugybe žemėlapių, patogios naudotis. Labai įdomu buvo išgirsti naujų duomenų apie 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijos signatarą Juozą Šibailą-Dieduką, Merainį. J. Almonaitienė papasakojo apie iš šio krašto kilusius, labai svarbius Lietuvos laisvei ir visiškai užmirštus asmenis. Vienas iš jų – Jokūbas Geištoras, 1863 m. sukilimo dalyvis, kurio atminimas nėra įamžintas.
Labai gražiai apie pristatomos knygos svarbą ir galimybe naudojantis pateikta informacija keliauti po visiškai nepažintą Lietuvą kalbėjo LR Seimo narys prof. V. Rakutis. Dar buvo viktorina, kurią laimėjo Ariogalos bibliotekininkė, dar girdėjome liudijimą, kad Junonos ir Vytenio Almonaičių parengtomis ir išleistomis knygomis naudojasi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Išsiskyrėme linkėdami autoriams kantrybės po kruopelę renkant Lietuvos istorijos nežinomus faktus, apgaubiant juos gamtos, architektūros, darbščių žmonių sukurtais stebuklais.
Daug knygų vartėme LPKTS knygynėlyje, džiaugiausi matydama kaip sąskrydžio dalyviai domisi Kovo 11-osios Akto signataro Vlado Terlecko parašytomis knygomis, kurias atvežė Dalios Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ vertėja į prancūzų kalbą Jūratė Terleckaitė.
Apžiūrėjome eksponuojamus atkurtus Lietuvos laisvės kovotojų (partizanų) skiriamuosius ženklus ir rekonstruktorių klubo „Partizanas“ demonstruojamas Lietuvos partizanų uniformas.
Džiaugėmės, kartu su LR Aukščiausiosios Tarybos gynėjais, po daugybės metų suteiktu Lietuvos laisvės gynėjų karių savanorių statusu.
Daug pamačiau, daug girdėjau, daug bičiulių sutikau, tačiau visko aprėpti, pamatyti, išgirsti neįmanoma.
Grįžome kupini vilties, kad kitais metais vėl susitiksime, pamatysime naujas parodas, vartysime naujas knygas, o svarbiausias šių dienų visų troškimas, kad Ukrainoje pasibaigtų karas. Gal šis troškimas išsipildys.

Loreta KALNIKAITĖ