„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 45 (1499) 2022 m. gruodžio 2 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama iki kiekvieno mėnesio 24 dienos bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Laikraštis išeina 4 kartus per mėnesį.
Prenumeratos indeksas 0117.
Prenumerata 2023 metams (galima užsiprenumeruoti nuo 2022-12-01):
    1 mėn. –  4,27 Eur,
    3 mėn. – 12,84 Eur,
    6 mėn. – 25,67 Eur,
  12 mėn. – 51,34 Eur.
Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS buveinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (8 37) 323 204; 8 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Prieš 65-erius metus nužudytas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas


    Prieš 65-erius metus okupantų buvo sušaudytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininkas ir Lietuvos partizanų Ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. 2018 metų lapkričio 20 dieną Seimas pareiškė, kad partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas. Šiandien prisiminkime jo ir bendražygių kovą už mūsų laisvę.
    Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. Niu Britene, Jungtinėse Amerikos Valstijose, lietuvių emigrantų šeimoje. 1951 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą ir už santaupas nusipirko 6 ha žemės. Šeimoje, be Adolfo, buvo sesuo Aldona ir brolis Albinas. Studijavo Klaipėdos pedagoginiame institute, tačiau mokytojauti nepradėjo, perėjo į Kauno karo mokyklą. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime Druskininkuose. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje.

    Merkinės mūšis

    Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio 25 d. A. Ramanauskas tapo partizanu, greitai pradėjo eiti vadovaujančias pareigas. Iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu.
    Būtina paminėti 1945 m. Merkinės mūšį. Sprendimas pulti Merkinę buvo priimtas A apygardos vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietėje po to, kai 1945 m. gruodžio 4 d. Puvočiuose žuvo trys partizanai, tarp kurių buvo Marcinkonių bataliono vadas Lionginas Švalkus-Šernas. Merkinės kautynės, įvyko 1945 m. gruodžio 15 d. tarp Lietuvos partizanų ir LSSR lojalių pajėgų. A. Ramanausko-Vanago vadovaujami partizanai nesėkmingai bandė užimti Merkinę. (...)

    Gintautas TAMULAITIS
    R. Eidukevičiaus nuotraukoje - Partizanų pagerbimo diena. Prie namo, kuriame prisiekė A. Ramanausko-Vanago partizanai, aukšti valstybės pareigūnai – atkurtos Lietuvos valstybės pirmasis vadovas prof. Vytautas Landsbergis, LR kariuomenės vadas gen. A. Pocius, LŠS vadas Juozas Širvinskas, kardinolas Sigitas Tamkevičius bei Lietuvos kariuomenės rezervo kariai, savanoriai, šauliai ir jaunuomenė. 2010 m.

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 45 (1499)

     

    Rasti vieno žymiausių partizanų – Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai

    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Partizanų vadas, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J. Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir savo mokytoju.
    J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų nesėkmingai ieškota kelis dešimtmečius. Šiemet, spalio 20 d., jie rasti Leipalingyje (Druskininkų sav.), buvusios MGB (KGB) būstinės kieme, kur po susišaudymo su MGB daliniu prie Žaliamiškio (Leipalingio valsč.), Kazimieraitis buvo atvežtas greičiausiai jau miręs. Kazimieraičio svarbą atspindi faktas, kad apie jo žūtį buvo informuotas pats Sovietų sąjungos diktatorius J. Stalinas.

    Palaikai rasti bendradarbiaujant LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriui, vadovaujamam Rimanto Zagrecko, ir VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ archeologams (vadovas – dr. Linas Kvizikevičius). DNR mėginių sugretinimus atliko ir žuvusiojo tapatybę patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyr. ekspertė dr. Jūratė Jankauskienė, antropologinius palaikų tyrimus atliko Vilniaus universiteto antropologė dr. Justina Kozakaitė.
    Juozas Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių aps., Skuodo valsč., Ketūnų k., ūkininkų šeimoje. Vaikystė prabėgo Tirkšlių miestelyje. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir ėmus organizuoti vietinę savivaldą, 1918 m. pabaigoje jis pradėjo dirbti Tirkšlių savivaldybėje raštininku sekretoriumi. 1920 m. lapkričio mėn., mokydamasis Telšių gimnazijos 6-oje klasėje, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1921 m. baigė jos IV laidą ir buvo paskirtas į veikiančios armijos 4-ąjį Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką, gynusį Širvintų–Giedraičių barą. (...)

    LGGRTC inf. ir nuotrauka
    Nuotraukoje - Karo mokyklą baigęs leitenantas Juozas Vitkus

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 45 (1499)

     

    Apie atgaivintą pokario kovų istoriją

    Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo ir Lietuvos moterų lygos renginys – prof. Onos Voverienės parengtos knygos „Gyvenimo tikslas. Atgaivinta pokario kovų istorija. Istorikė Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė: jos kelias į Amžinybę“ pristatymas vyko LPKTS buveinės salėje. Renginyje prisiminimais apie Mamą – Nijolę Gaškaitę-Žemaitienę jautriai dalijosi duktė Inga Staišiūnienė.
    Leidykla „Strategija plius“ labai nedideliu tiražu išleido naująją prof. Onos Voverienės knygą. Autorė – prof. habil. humanitarinių mokslų daktarė, mokslotyrininkė, aktyvi visuomenininkė, publicistė, viešojoje spaudoje paskelbusi per 2000 straipsnių, kurių tematika – mokslo ir mokslotyros pasiekimų propagavimas, tautiškumas. Nemažai parengusi publikacijų apie Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, apie žymias moteris ir kt. Prof. O. Voverienės knygos „Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“, „Lietuvos Laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris-Žaibas“, „Prie tautotyros versmių“, „Antikomunizmas“, „Tautotyros etiudai“, „Tautos sargyboje“, „Dalia Grybauskaitė – Tautos prezidentė“ (ir kt.) gerai žinomos skaitančiai visuomenei.
    Prof. O. Voverienė parašė ir paskelbė penkias monografijas, yra kelių knygų sudarytoja, nuo 1994 m. – Lietuvos moterų lygos pirmininkė. Yra apdovanota garbingu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.

    Naujoji O. Voverienės knyga yra apie pirmąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorikę, pradėjusią rašyti apie komunistinį genocidą Lietuvoje ir ginkluotąjį pokario partizanų pasipriešinimą. Autorė papasakojo apie pirmąją pažintį su Nijole Gaškaite-Žemaitiene, apie ilgametę bendrystę.
    Knyga skirta istorikės gyvenimui, jos politinei brandai, pasipriešinimo okupaciniam režimui formoms, sugrįžimui į Tėvynę iš kalėjimų. (...)

    Dalia POŠKIENĖ
    Nuotraukoje - prisiminimais apie Mamą – Nijolę Gaškaitę-Žemaitienę dalijasi duktė Inga Staišiūnienė
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 45 (1499)

     

    Jonas Žemaitis-Vytautas buvo ištikimas priesaikai iki galo

    Lapkričio 26 dieną minėjome kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovo Jono Žemaičio-Vytauto (1909-03-15–1954-11-26) žūties metines. Kalbiname valstybės vadovo vardu pavadintos Lietuvos karo akademijos viršininką, brigados generolą Almantą LEIKĄ.
    – Kodėl Lietuvos kariuomenei ir visuomenei svarbi Jono Žemaičio-Vytauto istorinė atmintis?
    – Lietuvos Prezidentas generolas Jonas Žemaitis buvo ištikimas priesaikai Tėvynei ir negailėdamas savo gyvybės gynė ją nuo okupantų. Jo pastangų dėka buvo pradėta kova, kuriai jis vadovavo, ir buvo vykdoma įvairiais būdais iki pergalės prieš sovietinius okupantus 1990 m. kovą. Dėl jo kovos sovietams nepavyko įsigalėti Lietuvoje ir paversti lietuvius mankurtais.
    – Kokias idėjas ir vertybes skiepija kariūnams Jono Žemaičio-Vytauto istorinis palikimas?
    – Tarnavimas Tėvynei, pareigos vykdymas, nenugalima kovos dvasia, atsakomybė, lyderystė.
    (...)

    „Strateginių iniciatyvų centro“ inf.
    Nuotraukoje - Lietuvos karo akademijos viršininkas, brigados generolas Almantas Leika

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 45 (1499)