Susitikime visi XXXIV LPKTS sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ Dubysos slėnyje
Džiugu, kad Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga gyvuoja jau trisdešimt šešerius metus, o į sąskrydį, jau tapusį tradiciniu, renkamės trisdešimt ketvirtąjį kartą. Malonu mums, sąjungos vadovams, pamatyti, pasisveikinti, pabendrauti su mielais ešelonų broliais ir sesėmis, dar smagiau stebėti, kaip jūs džiaugiatės matydami vieni kitus. Sąskrydyje laukia daug gražių veiklų, įdomios diskusijos, knygų pristatymai, parodų stendai, smagūs koncertai, susitikimas su artimiausiais kaimynais – tremtiniais iš Latvijos ir jų muzikinis pasirodymas.
Mes, tremtiniai ir politiniai kaliniai, su nenumaldoma širdgėla ir jauduliu prisimename ir niekada neužmiršime visų be išimties trėmimų, kurie buvo įvykdyti 1939–1953 metais. (...)
Dr. Gvidas Rutkauskas, LPKTS pirmininkas
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 28 (1578)
Istorinei atminčiai atminti
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, pasitinkant Lietuvos valstybės dieną, atidarytos trys naujos parodos, bylojančios apie Lietuvą ir lietuvius. Iš Jungtinių Amerikos valstijų, Sietlo, atkeliavo Marthos Marie Thomas fotografijų paroda „Nepamiršk, čia jums ne Lietuva“ („Do not forget, you are not in Lithuania“). Į LPKTS parodą ir autorę atlydėjo VDU menu galerijos “101” vadovė-meno kuratorė Milda Gineikaitė.
M. Thomas fotografuoja jau daugiau nei 30 metų, savo darbams kurti naudodama ir tradicinius, ir skaitmeninius metodus. Ji fotografavo JAV ir Europoje. Naujausi jos darbai sukurti sunkiu, bet mylimu „Hasselblad 501c“ fotoaparatu. Vėliau vaizdai išgaunami fotografijos laboratorijoje ir tonuojami auksu, sepija ir selenu.
Parodos atidaryme M. Thomas papasakojo šeimos istoriją. Tik po Nepriklausomybės atkūrimo ji susipažino su teta Daina Klimauskaite, 30 metų dainavusia Kauno muzikiniame teatre, sulaukusia 89 metų. Ji ir mena tragišką šeimos likimą.
Marthos Thomas seneliai Kazimieras ir Apolonija Klimauskai bei teta Daina Klimauskaitė siaubingą 1941-ųjų birželio 14-ąją buvo tuose geležinkelio vagonuose, kurie važiavo į Sibirą. Marthos mama Vida buvo ligoninėje ir liko Lietuvoje. Senelis buvo nusiųstas į Severo-Uralo ITL – Šiaurės Uralo pataisos darbų stovyklą, nuteistas kalėti dešimt metų. Močiutė ir teta Daina išsiųstos dirbti į tolimiausius Sibiro kraštus. Martha Thomas, užaugusi Amerikoje, nieko nežinojo apie savo lietuvių šeimą. Sovietmečiu bendravimas su artimaisiais Lietuvoje buvo labai sudėtingas. Tik subyrėjus Sovietų sąjungai, ji sužinojo apie šeimą. (...)
Dalia POŠKIENĖ
Nuotraukoje - 
Martha Thomas ir LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila pasirašo dovanojimo aktą
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 28 (1578)
Atmintyje išliko partizanų dainos
Neveronyse, Kauno rajone, gyvenanti buvusi tremtinė ir žuvusių partizanų sesuo Stasė Balčiūnaitė-Baguckienė saugo mokyklinį sąsiuvinį, kuriame užrašė vaikystėje girdėtas gimtojo kaimo jaunimo dainuojamas partizanų dainas, Jas dainuodavo vakaronėse susirinkęs apylinkių jaunimas. Tai buvo gana pavojinga veikla, nes sovietinės struktūros pokaryje aktyviai sekė žmonių gyvenimus.
Stasė Balčiūnaitė kilusi iš Eitekonių kaimo (dabar – Kaišiadorių r., Palomenės sen.), kur jos tėveliai Jonas ir Anelė Balčiūnai turėjo ūkį, augino keturis vaikus: Joną, Adolfą, Zigmą ir Stasę. Pokaryje Jonas ir Zigmas partizanavo, žuvo 1952 m. Tėvelis Jonas Balčiūnas (g. 1893 m.) 1948 m. buvo nuteistas ir iki 1957 m. kalėjo Taišetlage, Čiunoj. Motina su sūnumi Adolfu ir marčia pateko į Usoljės Sibirskojos rajono Žilkino gyvenvietę, kur greitai atsirado ir Stasė.
Buvo leidžiama šeimai išsiųsti du laiškus per metus, būtinai rusiškai. Tai jis paprašydavo savo draugų juos parašyti: diktavo lietuviškai, o tie išversdavo... Į Lietuvą Balčiūnų šeima sugrįžo 1958 m.
Dainingiausias šio krašto jaunimas gyveno ne tik Eitekonyse, bet ir Babilių, Muldiškių kaimuose: Bandzevičiai, Daukšaičiai, Ivoškai, Vyšniauskai, Kasparai, Gedminai, Kukaliai. Susirinkę vakaronėse iš pradžių be baimės niūniuodavo partizanų dainas, tačiau 1946 m. vasarą Janina Treideraitė (Monkevičienė, g. 1929 m.) ir Stasė Jaglinskaitė (Butkevičienė, 1929 m.) buvo suimtos. (...)
***
Nieks nelanko mūsų kapo:
brolis nei sesutė,
tiktai lanko miško žvėrys
ir raiba gegutė.
Nieks nesėja žalių rūtų
ant mūsų kapelių,
tiktai sėja šiaurys vėjas
geltonus lapelius.
Stanislovas ABROMAVIČIUS
Nuotraukoje - Stasė Balčiūnaitė tremtyje. 1956 m.
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 28 (1578)
Skaudūs istorijos faktai
Dabartinio Šilutės rajono Pakalniškių kaime (netoli Švėkšnos) Barboros ir Antano Norvilų sodyboje 1945 m. liepos 25 d. žuvo trys partizanai: buvęs Kauno policijos vachmistras Jonas Andrijauskas (g. 1918 m. sausio 19 d. Šilininkų k., Šilutės r.), aviacijos pulkininkas Leonas Kisielius iš Kauno ir aviacijos leitenantas Pečiulis (vardas nežinomas) nuo Ukmergės.
Duomenis apie sodyboje besiilsinčius Veiviržėnų partizanus NKVD perdavė Norvilų tarnaitė, artimai bendravusi su vienu iš stribų.
Buvusios Norvilų sodybos vietoje 2014 m. buvo pastatytas tipinis genocido atminimo ženklas – stilizuotas kryžius. Tiksli palaidojimo vieta nėra žinoma. Po šio skaudaus įvykio Norvilų sodyba buvo nugriauta, o savininkų šeima ištremta į Sibirą.
Buvo kreiptasi į keletą institucijų dėl palaikų ieškojimo, teikti dėdės Jono Andrijausko, Motiejaus, asmeniniai duomenys ir artimųjų DNR mėginiai, reikalingi palaikų atpažinimui. Tačiau raštu buvo atsakyta, kad ieškoti sudėtinga dėl netikslios vietos ir dėl to, kad galimai trijų partizanų palaikai palaidoti ne lietuvių kapinių teritorijoje. Dviejų aviacijos karininkų giminių nepavyko rasti, nors šviesios atminties Česlovas Tarvydas buvo skelbęs „Tremtinyje“.
Irena BARBŠIENĖ
Nuotraukose - 1) Partizanų žūties vietoje 2) Jonas Andrijauskas
