Leipalingyje karo istorijos konferencija „Varviškės mūšiui – 100“
Kovo 24 dieną Leipalingio (Druskininkų sav.) dvaro salėje vyko konferencija, skirta paminėti Varviškės kautynių 100-metį. Lietuvos karybos istorijoje šios kautynės (1923 m. kovo 23 d.) įžymios tuo, jog tai buvo paskutinis Nepriklausomybės kovų mūšis Lietuvos teritorijoje su tuomečiais valstybės priešais – Lenkijos kariuomenės kariais, partizanais ir jų rėmėjais.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacijos Alytaus apskrities skyriaus, Lietuvos šaulių sąjungos (iš Alytaus bei Druskininkų padalinių), Leipalingio miestelio bendruomenės ir Lietuvos kariuomenės visų padalinių atstovai, taip pat moksleiviai iš Leipalingio progimnazijos bei Druskininkų kultūros centro darbuotojai. Svečių gretose sutikome: žurnalistą, kolekcininką Vilių Kavaliauską (Vilnius), atsargos brigados generolą Česlovą Jezerską (Druskininkai), kurio giminaičiai, tėvas ir sūnus Kuckailiai, žuvo Varviškės kautynėse, taip pat kraštotyrininkus Gintautą Šapoką ir Joną Juravičių (Alytaus r.).
Renginio dalyvius bei svečius pasveikino LK Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto direktorius plk. Raimondas Simuntis, Leipalingio seniūnijos seniūnas Antanas Krancevičius bei Leipalingio progimnazijos direktorė Asta Černiauskienė. (...)
Gintaras LUČINSKAS
Svajūno Monkelio nuotraukoje - kraštotyrininkas, šaulys Gintaras Lučinskas pasakoja apie lietuvių gyvenimą prolenkiškoje Varviškės „respublikoje“ 1920–1923 m.
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 12 (1514)
Tėvynės meilė dega mūsų širdyse
Tokiu skambiu ir prasmingu pavadinimu kovo 8 dieną Jurbarko kultūros centro mažojoje salėje vyko Kovo 11-osios paminėjimas, kurį organizavo LPKTS Jurbarko filialo nariai. Prieš renginį buvo aplankyti tremtinių ir partizanų paminklai, padėta gėlių, uždegta žvakelių, pasimelsta už gyvus ir mirusius tremtinius bei politinius kalinius, maldoje prašyta taikos ukrainiečių tautai.
Aleksandro Veverskio žodžiais valdybos pirmininkė Irina Pažereckienė pasveikino visus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, pakvietė sugiedoti himną, tylos minute pagerbti ne tik tremtinius, bet ir kovoje žūstančius Ukrainos žmones.
Meninę programą pristatė Danutė Kriščiūnienė. Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos dainininkai ir šokėjai padovanojo gražų koncertą: dainavo ir grojo Gražinos Mikšienės vadovaujamos muzikos studijos dainininkai ir gitaristai, šoko mokytojos Redos Žemelienės šokių studijos kolektyvo „Era“ šokėjos. Puikus Jurbarko filialo moterų ansamblis „Versmė“ savo dainomis dar kartą mus grąžino į tą sunkų tėvų pragyventą laikotarpį.
Sveikinimo žodį tarė Jurbarko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, kuris pasidžiaugė draugiška mūsų bendruomene, priminė, kokia brangi Lietuvos laisvė, ypač buvusiems tremtiniams. Gerbiamas svečias TS-LKD Jurbarko skyriaus pirmininkas Daubaras Rybokovas priminė ilgai puoselėtą svajonę – Lybiškių geležinkelio stoties muziejaus įkūrimą. (...)
Danutė KRIŠČIŪNIENĖ
Nuotraukoje - iš dešinės - LPKTS Jurbarko filialo pirmininkė Irina Pažereckienė
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 12 (1514)
Vilniuje pagerbtos masinių trėmimų „Bangų mūša“ aukos
Kovo 27 dieną Vilniuje, Aukų gatvėje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus organizuotas renginys, skirtas paminėti 1949 metų kovo 25–29 dienomis pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijos „Bangų mūša“ („Priboj“) 74-ąsias trėmimo metines.
Susikaupimo valandėlė už Lietuvos laisvės gynėjus prasidėjo Lietuvos himnu. Jį giedojo Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choras ,,Laisvė“, vadovaujamas Gintaro Skapo. Renginį vedė Albinas Gutauskas. (...)
LGGRTC inf.
Ramunės Driaučiūnaitės nuotraukoje -1) iš dešinės - Edvardas Strončikas; 2) Vilniuje, Aukų g., prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 12 (1514)
Konferencija-minėjimas „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945 m.)“
Kovo 17 dieną Vilniuje, LGGRTC Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje, vyko konferencija-minėjimas „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945 m.)“, kurią organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Konferencijoje pranešimus skaitė dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC generalinis direktorius, prof. Elžbieta Grot, ilgametė Štuthofo muziejaus Sopote Mokslo skyriaus vedėja iš Lenkijos, dr. Regina Laukaitytė, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja, bei kun. Vitalijus Kodis, Dievo tarno kun. A. Lipniūno beatifikacijos bylos postulatorius.
Savo mintimis apie Štuthofo koncentracijos stovyklą dalijosi Štuthofo kalinio duktė Laura Mačiokaitė-Janušauskienė ir pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas, prof. Vytautas Landsbergis.
Renginyje dalyvavo LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos partizano plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis, VU akademinės bendruomenės kapelionas Gintaras Vitkus SJ, LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos pirmininkas Vytautas Zabielskas, LGGRTC darbuotojai ir kiti svečiai. (...)
Raimundas KAMINSKAS
Nuotraukoje - centre LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 12 (1514)
Kaip 1923 metais perlojiškiai vadavo Klaipėdą, bet prarado dalį Perlojos
Vasario 25 dieną Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacijos Alytaus apskrities skyriaus bei Lietuvos šaulių sąjungos atstovai dalyvavo Perlojos istorijos muziejuje, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir paskutinio perlojiškių mūšio su lenkais 100-ąsias metines. Vietos bendruomenės nariams bei svečiams VDU dėstytojas Sigitas Lūžys pristatė pranešimą „Iš kovų su lenkais – į mūšį su prancūzais: Perlojos partizanai Klaipėdos sukilime“.
Prieš šį renginį alytiškiai aplankė Merkinės ir Perlojos istorinius bei kultūrinius objektus, vėliau Perlojos bažnyčios šventoriuje tylos minute pagerbti 1923 m. vasario 26 d. Perlojos kautynėse su lenkais žuvę šauliai Vincas Kaminskas (1900–1923) ir Adomas Dabrilka (1901–1923) bei kunigai, pasižymėję Nepriklausomybės kovose, Ignotas Šopara (1864–1931) ir Leonas Petkelis (1885–1935). Uždegta atminimo žvakelių, ant paminklų užrištos trispalvės juostelės.
Paskaitos metu, naudojant multimedijos pagalba skaidres (jose atsišaukimų, įsakymų, žemėlapių, schemų kopijos iš archyvų, amžininkų atsiminimai iš tarpukario spaudos), prelegentas S. Lūžys detaliai pateikė istorinę įvykių chronologiją, kaip buvo suplanuota ir įvykdyta karinė operacija prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Tas tęsėsi nuo 1922 m. gruodžio mėn. pradžios iki 1923 m. kovo mėn. pradžios, vėliau įvesti Lietuvos kariuomenės reguliarūs daliniai. Buvo akcentuota, kokį svarbų vaidmenį atliko ir Perlojos būrio 49 šauliai, kurie vežėsi savo nuosavus ginklus. Karinės akcijos metu jie buvo vadinami partizanais ir sukilėliais. Perlojiškiai buvo paskirti į 1-os Klaipėdos grupės 2-ą kuopą. Šios kuopos vadas kpt. E. Noreika didvyriškai žuvo kautynėse. (...)
Gintaras LUČINSKAS
Autoriaus nuotraukoje - kairėje – VDU dėstytojas Sigitas Lūžys, dešinėje – LŠS narys Gintaras Lučinskas. 2023 m. vasario 25 d.
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 12 (1514)
