Paminėtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo 35-metis
Lapkričio 17-osios popietę buvo minimas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo įkūrimo 35-metis.
Dėl Lietuvos valstybės ir jos simbolių: Vyčio, Vėliavos ir Tautiškos giesmės žmonės paaukojo gyvybes, kentėjo Sibiro (Rusija) lageriuose. Gyvi sugrįžę tremtiniai ir jų vaikai šiandien savo gyvais pasakojimais liudiją brutalią mūsų tautos praeitį, savo prisiminimais ir patirtimis dalydamiesi moko jaunąją kartą budrumo, pilietiškumo, atsakomybės, atsidavimo ir besąlygiškos meilės savo Tėvynei.
Šventės organizatorius ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo pirmininkas Juozas Stramkauskas prisiminė organizacijos 35-erių metų kelią nuo įkūrimo iki šių dienų, nuoširdžiai padėkojo Varėnos rajono merui Algiui Kašėtai už nuolatinę ir ilgametę paramą.
„1988-ieji metai. Lietuva dar buvo išbraukta iš pasaulio politinio žemėlapio, buvo draudžiama tautinė simbolika, Lietuva dar buvo okupuota. Tačiau tų metų pavasario permainos išjudino iš sąstingio Lietuvos visuomenę, aktyviau ir drąsiau pradėjo reikštis tautos atgimimo balsas. Pradėjo kurtis įvairūs judėjimai. Neliko nuošalyje ir buvę sovietų lagerių politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai – tuomet galinga ir gausi jėga. Šio judėjimo branduolį sudarė buvę partizanai, kurie buvo davę priesaiką Dievui ir bendražygiams, kovoti prieš Lietuvos okupantus iki pergalės, jų ryšininkai ir globėjai, artimieji, praėję sovietų lagerių ir trėmimų sunkumus. (...)
Inga VIDEIKAITĖ
Nuotraukose - 1) LPKTS Varėnos filialo pirmininkas Juozas Stramkauskas (kairėje); 2) šventinio renginio dalyviai
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 46 (1548)
LLA įkūrėjo ir vado, brigados generolo Kazimiero Veverskio-Senio 110-osios gimimo metinės
Vienas iš Lietuvos partizaninio pasipriešinimo okupantams pradininkų, Lietuvos laisvės armijos įkūrėjas ir vadas Kazimieras Veverskis-Senis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities Veliuonos valsčiaus Kalvių kaimo ūkininkų Uršulės ir Stasio Veverskių šeimoje. Kazimieras buvo pirmasis iki dešimties vaikų išaugusioje šeimoje. Tėvas mirė 1932 m., tai mamai vienai teko rūpintis gausia šeima. Likimas nebuvo šeimai gailestingas.
Iš septynių partizanavusių brolių žuvo keturi, o trys, likę gyvi, ir visos trys seserys savo duoklę Tėvynei atidavė stalininiuose lageriuose. Kazimieras baigė šešias Veliuonos pradžios mokyklos klases. Nepaklusęs tėvo valiai likti kaime ūkininkauti, septyniolikmetis Kazimieras išėjo mokytis ir dirbti. Baigė Naradavo žemės ūkio mokyklą, bernavo pas ūkininkus, vėliau mokėsi Kretingos Pranciškonų gimnazijoje, po to valstybinėje Jurbarko gimnazijoje ir gimnazisto mokslus baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, kurią baigęs įstojo mokytis į Karo mokyklą, studijavo Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose (1939 m.) teisę ir vadovavo studentų ateitininkų korporacijai „Kęstutis“.
Prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, kad išvengtų sovietinių represijų už aktyvią patriotinę veiklą, pasitraukė į Vokietiją. Gyveno internuotųjų asmenų stovykloje Tilžėje, Rytprūsiuose, vėliau dirbo Berlyne „Deutche Verlag“ leidykloje makulatūros išvežiotoju. Prasidėjus Vokietijos–Sovietų sąjungos karui ir supratęs, kad su naciais jam ne pakeliui, 1941 m. rugpjūčio mėn. nelegaliai sugrįžo į Lietuvą. Toliau studijavo teisę ir kartu su broliu Pranu, kuris aktyviai dalyvavo Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) Kauno skyriaus veikloje, sugalvojo įkurti Lietuvos laisvės armiją. (...)
Parengė Stasys IGNATAVIČIUS
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 46 (1548)
Lietuvos kariuomenės savanoris – Šveicarijos sūnus dr. Juozas Eretas
Prieš 127 metus Bazelyje (Šveicarija) vokiečių amatininkų šeimoje gimęs Josephas Ehretas buvo vienas Lietuvos sporto pradininkų. Lietuvoje jį vadino Juozu Eretu. Į Lietuvos sporto istoriją aukso raidėmis įrašyti kūno kultūros ir sportinio judėjimo pradininkai: Lietuvos kariuomenės generolas Jonas Jurgis Bulota, Atlanto užkariautojas Steponas Darius, Stepas Garbačiauskas, Karolis Dineika ir vienintelis svetimšalis – Šveicarijos sūnus Juozas Eretas (gimė 1896 m. spalio 18 d., mirė 1984 m. kovo 13 d.).
Valstybės ir visuomenės veikėjas
Juozas Eretas, profesorius, filosofijos mokslų daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas, dalį gyvenimo paskyrė Lietuvos ateičiai, mūsų šalies sportui. Jis 1914 m. baigė Bazelio gimnaziją, 1913–1917 m. vadovavo Bazelio skautų organizacijai. 1916 m. birželio mėn. pradėjo tarnybą Šveicarijos kariuomenėje. 1917 m. baigė karo mokyklą, įgijęs leitenanto karinį laipsnį. Tarnavo 4-os divizijos 22-ojo pėstininkų pulko 3-ioje kuopoje.
J. Eretas studijavo trijuose Šveicarijos universitetuose (Fribūro, Bazelio ir Lozanos), 1918 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją. Fribūre redagavo žurnalą „Litauen“. 1919 m. mirštantis jaunystės draugas ir bendradarbis Mykolas Aušnys paprašė šveicaro pavaduoti jį dirbant tėvynės labui. J. Eretas davė žodį tai padaryti. Mokėsi lietuvių kalbos. Nuo 1918 m. vasario 10 d. pradėjo dirbti Lietuvos informacijos biure Šveicarijoje. 1919 m. dirbo Lietuvos atstovu Berlyne atašė spaudai.
1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos vyriausybės pakviestas J. Eretas atvyko į Kauną. 1919–1922 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Nuo 1920 m. balandžio 1 d. – Informacijos departamento direktorius, 1920–1922 m. ELTA steigėjas ir direktorius. J. Ereto rūpesčiu 1921 m. Šveicarija pripažino Lietuvą de jure. (...)
Gintaras LUČINSKAS
Atvirukas iš autoriaus kolekcijos - Lietuvos katalikiškos jaunimo sąjungos „Pavasaris“ vadovai, apie 1930 m.
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 46 (1548)
