LPKTS Garbės pirmininko Antano Lukšos 100-osios gimimo metinės
Gegužės 31 dieną minėsime Laisvės kovotojo, politinio kalinio, ilgamečio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos ir Garbės pirmininko Antano Lukšos gimimo šimtąsias metines. Pasak Povilo Jakučionio, A. Lukšos siūlymu 1990 m. spalio 13-ąją „Tremtinio“ klubas buvo pervardintas į LPKTS, tapo visuomenine-politine organizacija, kurioje buvo apie 76 tūkst. narių. Antano ir jo bendraminčių iniciatyva buvo įkurtas laikraštis „Tremtinys“, pradėta leisti istorinių žurnalų ciklas „Laisvės kovų archyvas“ (A. Lukša buvo Leidybinės komisijos pirmininkas, redaktorius – Kęstutis Kasparas), spausdintos knygos tremties ir Lietuvos partizaninio karo temomis.
Antanas Lukša gimė Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime, ūkininkų Simano ir Onos Lukšų šeimoje. Augo kartu su broliais, būsimais partizanais, Jurgiu (1920–1947), Juozu (1921–1951) ir Stasiu (1926–1947). Visi jie žuvo po karo vykusiame partizaniniame kare.
Baigęs gimnaziją, A. Lukša įstojo į Kauno mokytojų seminariją, tačiau mokytojauti sutrukdė 1941 m. prasidėjęs SSRS–Vokietijos karas. Tad tais metais pradėjo studijuoti geodeziją Kauno universiteto Statybos fakultete. 1944 m. vasarą kurį laiką slapstėsi nuo prievartinės mobilizacijos, bandė mokytojauti Veiveriuose.
Kaip teigia šaltiniai, 1946 m. A. Lukša tapo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininku, pasivadino slapyvardžiu Arūnas, dalyvavo kautynėse Mozūriškių miške. Lukšų namuose prieglobstį rasdavo partizanai, todėl partizaninės kovos metais nukentėjo visa jų šeima.
Pagal partizanų sumanymą, 1946 m. rugsėjo mėn. A. Lukša pradėjo dirbti Kaišiadorių suaugusiųjų gimnazijoje. Žasliuose įkūrus progimnaziją, paskirtas jos direktoriumi, tačiau prasidėjus išdavystėms, grįžo partizanauti į Tauro apygardą. 1947 m. vasario 10 d. jis buvo paskirtas Geležinio Vilko Žvalgybos skyriaus, vėliau apygardos Ryšių poskyrio viršininku. (...)
Parengė Stanislovas ABROMAVIČIUS
Nuotraukoje - Antanas Lukša Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos suvažiavime. 2015 m.
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 20 (1522)
Laisvės kovotojams pašvęsta pavasario popietė
Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus surengė Anykščių krašto partizanų, jų palikuonių, artimųjų, tėvynę ir istoriją mylinčių žmonių sąskrydį. Melstasi partizanų sostine vadinamojo Andrioniškio bažnyčioje, Niūronyse prisiminta partizaninio judėjimo Anykščių krašte istorija, išklausyta partizanų artimųjų pasisakymai, atverta edukacijoms skirta partizaniška slėptuvė, smagiai pabendrauta, padainuota. Šventėje dalyvavo laisvės kovotojų kapelionu tituluojamas Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, legendinis partizanas Jonas Kadžionis-Bėda, didelis būrys buvusių partizanų artimųjų bei nemažai patriotiškai nusiteikusių piliečių.
Andrioniškyje prie paminklo visos Aukštaitijos – Rytų Lietuvos (Kalnų) karaliaus Mindaugo srities vadui Antanui Slučkai-Šarūnui plazdant Lietuvos, Aukštaitijos, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių filialo, Anykščių Dariaus ir Girėno šaulių kuopos vėliavoms, žaliu taurumu ir didingais Gedimino stulpais švytint istorinei TS-LKD Anykščių skyriaus vėliavai, iš Anykščių muziejaus fondų šiai ypatingai progai iškeltai Jurgio Urbono-Lakštučio būrio trispalvei, susirinkus didžiuliam būriui piliečių, nuskambėjo narsaus, poetiškos sielos partizano Albino Milčiuko-Tigro posmai apie tėvynę Lietuvą ir jos laisvės gynėjus. Prisimintas legendinis vadas Šarūnas. Narsus karys, kuris priešams nepasidavė gyvas, kartu su bendražygiais pasirinko mirtį ir kurio kūnas iki šiol nesurastas, jo kapas visa Lietuva. (...)
Raimondas GUOBIS
Nuotraukoje - iš kairės: Jonas Arbačiauskas, Arūnas Masiulis, Algirdas Bulota, LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas ir kiti
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 19 (1521)
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena Užpaliuose
Šiais metais sukanka 75 metai nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo, vykdyto 1948 m. gegužės 22–23 d. kodiniu pavadinimu „Vesna“. Didžioji dalis iš Lietuvos tuo metu tremiamų žmonių pateko į Krasnojarsko kraštą, dalis – į Irkutsko sritį, kiti – į Buriatijos Mongoliją. Taip sutapo, kad ši sukaktis minima kartu su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.
Šį gegužės mėnesį prasmingus renginius organizavo kone visi LPKTS filialai. Kartu su Lietuvos šauliais, bendruomenėmis renginiai vyko Šilalėje, Alytuje, Anykščių, Klaipėdos, Šakių, Jurbarko ir kituose rajonuose.
Į Užpalius pakvietė LPKTS Utenos filialas. Atkurto filialo veikla, pradėjus vadovauti pirmininkei Jarūnei Kandratavičienei, tapo matoma ir apjungė daugelį organizacijų. Pirmininkės iniciatyva Kušlių miške (prie Kėpių k., Užpalių valsč.) pastatytas atminimo paminklas – kryžius 1951 m. balandžio 12 d. žuvusiems partizanams: Broniui Morkūnui-Strausui, g. 1919 m. Kunigiškių k., Vyžuonų valsč., Gasparui Baronui-Balandžiui, g. 1927 m. Abromiškio k., Užpalių valsč., Šmėklos būrio partizanui, Zosei Tylaitei-Gulbei, g. 1924 m. Ivonių k., Debeikių valsč., Ferdinandui Mikėnui-Ežiui, g. 1929 m. Kuprių k., Svėdasų valsč.
Jų atminimas pagerbtas Švč. Trejybės bažnyčioje. Šv. Mišias aukojęs klebonas Jonas Bučelis priminė tragišką šio krašto žmonių likimą. Vėliau iškilmėse prie buvusio bunkerio pašventino Utenos kalvių nukaldintą kryžių. Prie šalikelėje pastatyto paminklo kelelis vedė į partizanų žūties vietą. Ten prisiminti šio krašto laisvės kovotojai. Tuštėjo, degė sodybos, o okupuotuose kaimuose, miesteliuose siautėjo žiaurūs samdiniai, savo veiksmais šiurpindami taikius gyventojus, versdami, jaunuolius tarnauti armijoje, pasiduoti ar net parsiduoti...
Dalia POŠKIENĖ
Nuotraukoje - iš kairės: LPKTS vadovai Gvidas Rutkauskas ir Vladas Sungaila, Edmundas Pupinis
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 20 (1522)
Laisvės paslaptis yra drąsa
Gegužės 17-osios pusiaudienyje Alytaus Senamiesčio skvere prie paminklo Dainavos apygardos partizanams vyko vieno žymiausių Lietuvos partizanų Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimo renginys.
„Gimti kovotoju už laisvę ne kiekvienam duota. Dovana tai ar bausmė – ne mums spręsti. Mes, šių dienų žmonės, galime tik padėkoti ir nulenkti galvą Lietuvos didvyrių garbei. Drąsa, stiprybė, išmintis ir begalinė meilė Tėvynei – tai tie bruožai, kurių nestokojo ir Kazimieras Pyplys-Mažytis. Nuėjęs trumpą, bet ryškų laisvės kovotojo kelią šis iškilus žmogus tebėra pavyzdžiu tiems, kas laisvę brangina labiau už gyvybę, kas tiki Lietuva ir kuria mūsų valstybės ateitį. Senovės Graikijos politikas Periklis yra pasakęs: „Laisvės paslaptis yra drąsa“. Todėl šiandien dėkojame Kazimierui Pypliui-Mažyčiui už mūsų laisvę ir jo drąsą“, – minėjimo metu kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Jurgita Šukevičienė.
Pagerbti Lietuvos partizaną Kazimierą Pyplį-Mažytį atvyko LPKTS Alytaus filialas ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Lietuvos partizanų ryšininkas, pogrindininkas Jonas Arbačiauskas iš Kauno, alytiškiai. Minėjime, kurį organizavo Alytaus Putinų gimnazija (direktorė Daiva Sabaliauskienė), jos ansamblis atliko dainą „Rudens naktis sustojo“, renginio dalyviai sugiedojo „Tautišką giesmę“. (...)
Gintaras LUČINSKAS
Autoriaus nuotraukoje - Jonas Arbačiauskas
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 20 (1522)
Pasipriešinimo istorijos pėdomis
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų filialo valdybos organizuotoje išvykoje į Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą ir Valstybės pažinimo centro parodą „Permainų laikas: teatras, muzika, kinas ir dailė 1985–1995“ dalyvavo ne tik filialo nariai, bet ir Širvintų ,,Atžalyno“ progimnazijos, Širvintų rajono Alfonso Petrulio Musninkų gimnazijos, Meno ir Sporto mokyklų mokiniai ir mokytojai. Šiai gyvai pasipriešinimo istorijos pamokai įvykti suteikė galimybę dalyvavimas LPKTS projekte „Už saugią ir tvarią bendruomenę“.
Atvykus į memorialinį kompleksą, pasitiko malonios ir dėmesingos muziejaus darbuotojos, kurios sugebėjo ir suaugusiųjų, ir vaikų komandas paskirstyti pagal pomėgius. Mokiniai susipažino su Tuskulėnų dvaro istorija nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų, aplankė koplyčią-kolumbariumą, kur ilsisi sovietinių represijų aukos, apžiūrėjo Tuskulėnų dvaro rūmus, oficiną, Baltąjį dvarelį ir Šv. Teresės koplytėlę.
Susiskirstę į grupes, mokiniai užsiėmimo metu atliko užduotis, ieškojo „lobių“, sužinojo istoriją. (...)
Irena VASILIAUSKIENĖ
Nuotraukoje - mokiniai su susidomėjimu atliko įvairias užduotis
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 20 (1522)
