„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 5 (1507) 2023 m. vasario 3 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama iki kiekvieno mėnesio 24 dienos bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Laikraštis išeina 4 kartus per mėnesį.
Prenumeratos indeksas 0117.
Prenumerata 2023 metams:
    1 mėn. –  4,27 Eur,
    3 mėn. – 12,84 Eur,
    6 mėn. – 25,67 Eur,
  12 mėn. – 51,34 Eur.
Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS buveinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (8 37) 323 204; 8 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Partizano Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-osios gimimo metinės


    Minint Laisvės kovos karžygio Kazimiero Pyplio-Mažyčio šimtmečio gimimo metines, įvairūs renginiai vyko Prienų rajone, Pakuonyje. Sausio 13–23 dienomis eksponuota Pakuonio pagrindinės mokyklos mokinių piešinių paroda. Jaunųjų dailininkų darbai buvo iškabinti Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje.
    Sausio 21 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko 21-asis rajoninis vokalinių kolektyvų partizanų dainų atlikėjų sambūris „Mano krašto partizanų dainos“.
    Patriotines partizanų dainas, kupinas meilės ir pasididžiavimo savo gimtuoju kraštu, pasiryžimo paaukoti dėl jo savo gyvybes, atliko dvylika Prienų krašto kolektyvų. Festivalio dalyvius ir žiūrovus pasveikino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė. Kolektyvams už Lietuvos partizanų kovų istorinio ir kultūrinio paveldo branginimą ir perdavimą kitiems padėkas įteikė Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Virginija Naudžiūtė kartu su renginio koordinatore Aldona Šyvokiene.
    Kartu su garbingo partizano 100-mečiu paminėta ir kita išskirtinė data – sausio 22-oji. Šią dieną, prieš 160 metų, prasidėjo 1863–1864 m. sukilimas – lenkų ir lietuvių išsivadavimo iš Rusijos caro priespaudos sąjūdis. Renginio metu, pagerbiant šio sukilimo vadų, dalyvių bei Lietuvos partizanų, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimą, padėtos gėlės prie paminklo, skirto Prienų apylinkėse žuvusių partizanų atminimui, bei prie stogastulpio Lietuvos kariuomenės dimisijos kapitonui Kazimierui Pypliui-Mažyčiui, Audroniui. (...)

    Gintaras LUČINSKAS
    Autoriaus nuotraukoje -
    Pagerbimo ceremonija Pakuonio kapinėse prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 5 (1507)

     

    Aleksandrui Mieliuliui-Algimantui, Neptūnui – 100

    Aleksandras Mieliulis gimė 1923 m. sausio 20 d. Tauragėje, Agutės (Vencelytės) ir Jono Mieliulių šeimoje. 1933 m. rugpjūčio 31 d. įstojo į Tauragės valstybinės gimnazijos 1-ąją klasę. 1939–1940 mokslo metų pabaigoje buvo perkeltas iš septintos klasės į aštuntąją, tačiau 1941 m. sausio 27 d. iš jos išstojo. 1943 m. gegužės 19 d. Tauragės gimnazijos mokytojų taryba pripažino A. Mieliulį baigus septynių klasių kursą ir išdavė jam pažymėjimą.
    1943 m. balandžio 26 d. A. Mieliulis buvo paskirtas Tauragės aps., Žygaičių valsč., Margiškių pradžios mokyklos mokytoju, nuo rugsėjo 1 d. – Tauragės aps., Laukuvos valsč., Pikaičių mokyklos vedėju. Lapkričio 19 d. Lietuvos švietimo reikalų įgaliotinio įsakymu grąžintas į Margiškių mokyklą paskiriant jos vedėju.
    1945 m. pradžioje, prasidėjus sovietų reokupacijai, Žygaičių apylinkėse A. Mieliulis subūrė pirmuosius partizanus. 1946 m. birželio mėn. jis buvo paskirtas Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos vado pavaduotoju, po trijų mėnesių – kuopos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.
    1948 m. liepos mėn. A. Mieliulis tapo Kęstučio apygardos Aukuro (nuo 1949 m. pr. – Butigeidžio) rinktinės vadu. Einant šias pareigas jam pavyko Tauragėje įsteigti pogrindinę organizaciją „Raketa“, tarp kurios narių buvo ir sovietų represinių struktūrų darbuotojų. 1949 m. balandžio mėn. A. Mieliulis buvo paskirtas ketvirtuoju Kęstučio apygardos vadu vietoj į Šiaurės rytų Lietuvą išsiųsto Henriko Sas-Danilavičiaus-Vidmanto.
    (...)

    Parengė Rūta TRIMONIENĖ
    Nuotraukoje iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių - Kęstučio apygardos vadas A. Mieliulis-Algimantas, Neptūnas

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 5 (1507)

     

    Gyvenimas su Barboros karūna

    Prieš 85 metus, sausio 21-ąją, Šiauliuose gimė iškili lietuvių aktorė Rūta Staliliūnaitė – santūri ir išdidi, sunkiai skaldoma, bet labai kaitri. Aktorės mylimame Pašušvyje po jos mirties pasodinta guoba.

    Jautėsi skolinga už meilę

    Prisimenu, Kauno nacionaliniame dramos teatre, kuris kartu su žiūrovais iki šiol mena Lietuvos teatro simboliais tapusius Rūtos Staliliūnaitės sukurtus vaidmenis – Barborą, Kleopatrą, Norą, Jurgą, Mortą, – 2017 m. pakvietė kauniečius į susitikimą su mylima aktore jos 79-ojo gimtadienio proga išleistoje knygoje „Nejaugi tai buvo“. Kaip ir anuomet, kai aktorė vaidindavo Barborą Radvilaitę, teatro salė lūžo nuo žiūrovų gausos, o scenoje vis augo ir augo jai skirtų gėlių puokštė.
    „Nejauku apie save kalbėti... Manoji karta mane pažinojo ir laikotarpiais labai mylėjo. Esu skolinga už tą meilę. Tad ar dera drumsti žmones, kviečiant pokalbiui su manimi dar kartą? Bet jeigu jau stabtelėjote ties mano asmeniu – kai ką prisipažinsiu.“ Šiais žodžiais prasideda įstabios aktorės ir žmogaus R. Staliliūnaitės straipsnių, pokalbių, laiškų knyga, kurią su meile ir atida aktorės asmenybei parengė jos artima draugė bibliotekininkė ir autorinių teisių paveldėtoja Dainuolė Kazlauskienė, talkinant Kauno meno kūrėjų asociacijos vadovui, rašytojui Petrui Palilioniui.

    Žmogaus slidžių batais įžvalgumas

    Čia minimoje knygoje „Nejaugi tai buvo“ R. Staliliūnaitė prisimena vaikystės epizodus iš jos gyvenimo Pašušvyje, pas senelius, jos pirmąjį vaidmenį – lapę mokyklos vakarėlyje, partizanų kūnus Baisogalos centrinėje aikštėje, stribo kerzinį batą ant nukankinto jauno kunigo krūtinės, mokymąsi Kėdainių mokyklėlėje, kurioje mokytojavo gražuolė rašytojo Juozo Paukštelio žmona, apie eiles prie rūgščios tarybinės duonos, nepavykusį mėginimą įstoti į Kauno medicinos institutą ir sėkmę, stojant į Vilniaus konservatorijos teatro fakultetą, pirmuosius spektaklius Kauno valstybiniame dramos teatre, apie Mamą, Tėvą, senelius. (...)

    Virginija SKUČAITĖ
    Nuotraukoje iš Nacionalinio dramos teatro archyvo - aktorė Rūta Staliliūnaitė prie savo namų virtuvės lango

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 5 (1507)

     

    Laisvės gynėjų dienos išvakarėse – nauja knyga

    Laisvės gynėjų dienos išvakarėse – Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, 2012 m. pelniusi už mokslinę veiklą aktyviausio VDU docento apdovanojimą, įvertinta ir rajono savivaldybės Garbės ženklu, „Metų garliaviečio“ vardo suteikimu. Savo mokslinėje veikloje ji žinoma kaip lyginamosios ir baltistikos literatūros, lietuvių pedagogikos bei lietuvių spaudos istorijos tyrėja, pasižyminti dideliu patriotizmu, darbštumu ir erudicija. Jos biografiją puošia ir daugybė skaitytų pranešimų Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, daugybė surengtų seminarų bei viešų paskaitų mokytojams ir visuomenei.
    Garliaviečiai su meile Ingą Stepukonienę vadina savo krašto metraštininke. Tai garbingas pripažinimas, jos parašytų ar parengtų knygų išraiška. Knygos parašytos su didele meile ir pagarba šio krašto žmonėms, šio krašto istorijai. Pavyzdžiui, gausiai iliustruotoje knygoje „Garliava. Laikas ir žmonės“ plačiai pateikiama miestelio bei jo apylinkių istorija, daug dėmesio skiriama rezistenciniam judėjimui.
    Paklausus knygų autorės, kaip ji pasirenkanti temas, Inga atsakė: „Ne aš renkuosi darbo temas, o jos mane“. Tai rodo Ingos Stepukonienės aktyvų visuomeninį gyvenimą, nuolatinį domėjimąsi mūsų krašto įvykiais, jo istorija, žmonių gyvenimo aktualijomis. Seniai rašytojos galvoje sukosi ir Sausio 13-osios tema, kuri pagaliau įsikūnijo knygoje „Laisvės kronikos“ pačios autorės ir kitų tų įvykių dalyvių prisiminimų mintimis. (...)

    Zigmas TAMAKAUSKAS
    Nuotraukoje dešinėje - knygos autorės dr. Ingos Stepukonienės parašas
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 5 (1507)