Sąskrydis „Su Lietuva širdy“ – geriausia pilietiškumo mokykla jaunimui
Praėjusį savaitgalį Dubysos slėnyje, Ariogalos miestelyje, Raseinių rajone, nuvilnijo gražiausias Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos metinis renginys – sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Sąskrydžio dalyvius sveikino šalies vadovai, rajono meras, svečias iš Latvijos represuotų asmenų draugijos, kitų organizacijų atstovai. Buvo priimta LPKTS pirmininko Gvido Rutkausko pristatyta rezoliucija „Dėl karo veiksmų Ukrainoje“. Skambėjo visos Lietuvos jungtinio buvusių tremtinių choro atliekamos gražiausios lietuvių kompozitorių dainos, koncertavo bardai, kiti žinomi atlikėjai, buvo pristatomos knygos.
Sąskrydžio dalyvius pasveikinti atvyko Lietuvos Respublikos Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Sveikinimo kalboje premjerė pasidžiaugė besitęsiančia tradicija skirtingų kartų žmonėms kasmet susiburti Dubysos slėnyje ir išreikšti pagarbą Laisvės kovų dalyviams bei buvusiems tremtiniams.
„Turėjome galimybę savu kailiu pažinti sovietinės imperijos klastą ir žiaurumą. Deja, tokios patirties neturėjusių valstybių lyderiai mūsų perspėjimų apie potencialią grėsmę nevertino rimtai. Mus vadino per daug dramatiškais, nors šiandien jau galime sakyti, kad buvome net per daug optimistiški. Net ir mums buvo sunku įsivaizduoti, kad sovietinė imperija nepranyks, kol nebus sutriuškinta mūšio lauke. Kad stebėsime visai šalia vykstantį brutalų karą ir niokojamus miestus, žūstančius ir kankinamus nekaltus jų žmones.
Sakėme, kad mums Pasaulinis karas baigėsi tik tada, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos karys. Tačiau, kaip pasirodė, imperija tik laižėsi žaizdas ir ruošėsi naujam agresyviam puolimui. Visi suprantame, kad jei ji nebus sustabdyta Ukrainoje, karas ateis ir į mūsų namus. Nuolat nešiodamiesi Lietuvą savo širdyje, turime nepamiršti, kad šioji laisvė nėra savaiminė duotybė. Privalome ją saugoti, puoselėti ir padėti kitiems kovoti už mūsų visų laisvę ir pasaulį, kuriame vertinama žmogaus gyvybė, taika ir demokratija“, – renginyje kalbėjo premjerė I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, ukrainiečiai šiandien kovoja už save ir vertybes, svarbias visam Vakarų pasauliui, o kartu tęsia ir Lietuvos partizanų neužbaigtą kovą.
LR Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodžius perskaitė patarėjas Povilas Mačiulis. Prezidentas dėkojo buvusiems tremtiniams ir laisvės kovų dalyviams už puoselėjamą laisvės idėją ir jos perdavimą jaunajai kartai. „Linkiu, kad jūsų pavyzdys ir toliau būtų įkvėpimo šaltinis visiems Lietuvos žmonėms. Tegul per amžius mus lydi vienybė ir drąsa kovoti už tai, kuo tikime. Ir tegul mūsų laisvės priešai mato, kad Lietuvoje tebėra gyva rezistencijos dvasia“, – rašo šalies vadovas.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas pasidžiaugė, kad sąjunga gyvuoja 34 metus, o į sąskrydį renkamės 32-ąjį kartą. G. Rutkauskas sakė: „Esu įsitikinęs, kad mūsų visų tremtinių laisvės troškimas, viltis ir tikėjimas padėjo mums išlikti tremtyje nepalūžus, patiriant nežmoniškus sunkumus ir netektis. Dabar, kai esame laisvos, nepriklausomos ir saugios valstybės piliečiais, mums labai gaila prarastų brangių gyvenimo metų. Šiuo metu mes, buvę tremtiniai, norėtumėme pirmiausia pagarbos ir mūsų kovų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę istorijos įamžinimo. Laisvės kovų istorija turi išlikti jaunajai kartai, kuri neleistų, kad okupacija ir tautos genocidas kada nors pasikartotų“.
G. Rutkauskas visiems linkėjo sveikatos, energijos dirbant kartu, santarvės ir ramybės artimiesiems bei taikos visame pasaulyje.
Kasmet sąskrydį savo apsilankymu pagerbia profesorius Vytautas Landsbergis. Sveikindamas buvusius tremtinius ir laisvės kovų dalyvius, renginio svečius, profesorius kalbėjo apie žmogaus būties esmę ir vykstantį karą: „Reikia ieškoti žmogaus. Tą darome savaime: pagal prigimtį, pagal Dievo įstatymą. O tėvai? Tėvai – ugdo, auklėja, jiems rūpi, kokie bus jų vaikai, koks bus jų gyvenimas… O gyvenimas ne tik nuo aplinkybių priklauso, bet ir nuo paties žmogaus. Kokį jį užaugino aplinka, jo tėvai, mokytojai. Mokytojai taip pat yra tėvai. Ir šitame kelyje į ateitį – į geresnį, gražesnį, santarvės ir padorų gyvenimą – yra be galo daug kliūčių. Jas paspendžia žmonijos priešas, kuriam norėtųsi, kad žmonės būtų pikti, blogi, ir kartais jam labai sekasi.
Šiandien ir premjerė, ir prezidentas sveikinime apie tai kalba: apie baisų karą, kuris vyksta visai netoli mūsų. Ir tai yra ne tik karas vienos valstybės prieš kitą, kurią užpuolė, tai yra beveik Pasaulinis karas. Klausimas – ar nori gyventi pasaulyje, ar nori susisprogdinti, ar išsinuodyti. Tu plėši, tyčiojiesi, purvini ir galų gale tu neteksi to pasaulio. Pasaulis nusivalys nuo tokio žmogaus. Tokie baisūs karai, kaip šiandien Ukrainoje, visokie planetos sukrėtimai: žemės drebėjimai, ledynų atšilimas, yra signalai, kad mes pamažu į tą pusę einame. Jau nekalbant apie visokias pandemijas, kurios taip pat ateina kaip Dievo rykštė už tai, kad žmogus neteisingai gyvena.
Europa irgi sutrikusi, pasiklystanti, besipykstanti tarpusavyje, taip pat nerandanti kelio. Ir visas pasaulis kažkoks keistas. Jame tiek pykčio! Kodėl žmogus nelaimingas? Jis nelaimingas, todėl ir pyksta. Bet užuot pažiūrėjęs į save, jis ieško kaltų, kam atkeršyti. Ir tai yra kelias į pražūtį. Žmonija eina bedugnėn. Ar ji susipras, kad reikia ieškoti kitokio požiūrio į save, kitokio kelio, kitokio gyvenimo būdo. Tas kelias yra pasakytas prieš du tūkstančius metų. Mokytojas žmonijai ir per mokinius pasakė: „Jeigu neturėčiau meilės, tai būčiau niekas“. Ar žmonija nori būti „niekas“? Ar mes norime, kad Lietuva būtų „niekas“? Ar mes puoselėjame tą išgelbstimą vaistą, kuris yra artimo meilė: ir savo krašto meilė, savo bendruomenės, rūpestis ja. Prisiminiau tą Diogeną, kuris ėjo ieškoti žmogaus minioje. Gal jis jau žinojo, kad reikia ieškoti artimo žmogaus. Vienam žmogui negerai, tada jis nelaimingas, piktas, o kai piktas, tai ieško kam atkeršyti, niekada negalvoja, kad „aš pats kaltas“.“
V. Landsbergis sakė norėjęs džiugiai pasveikinti susirinkusiuosius, bet pasaulis ir aplinka kupini nerimo ir įtampos, tad buvusiems tremtiniams linkėjo būti vieningais: „Tremtiniai buvo didžiulė jėga Lietuvai atgimti ir atgauti laisvę. Deja, nepakanka gyventi tik prisiminimais. Praeitis vėl prie mūsų: užgrobtose žemėse griaunami miestai ir kaimai, suimami žmonės, išvežami į svetimą šalį, vaikai atskiriami nuo tėvų, vaikus paima perauklėti… Tai yra baisūs nusikaltimai, bet jų nestabdo Europa, kuri dar svyruoja.
Tremtiniai žino, ką pasakyti savo artimiesiems, savo pažįstamiems, savo palikuonims. Auklėkite vaikus taip, kaip močiutės auklėjo: kad jie žinotų, kur yra tėvynė, kam reikia dirbti. Laikykimės išvien!“
„Tradicija, apjungianti Lietuvos buvusius politinius kalinius, tremtinius, laisvės kovų dalyvius, jų vaikus ir vaikaičius bei visus, kuriems svarbi tremties istorija, tęsiasi. Šiandien mes dar kartą galime įsitikinti, kokia trapi laisvė ir kokia brangia kaina mes sumokėjome eidami į laisvę, kuria šiandien džiaugiamės ir didžiuojamės. Tad kiekvienas puoselėkime laisvę savo kasdieniniais darbais“, – sveikindamas sąskrydžio dalyvius sakė Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.
LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas visos organizacijos vardu dėkojo A. Bautroniui už gražią ilgametę bendrystę, už tai, kad jau trisdešimt antrąjį sąskrydį organizuojame Raseinių rajone ir įteikė LPKTS I laipsnio žymenį „Už nuopelnus Lietuvai“.
Buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir Laisvės kovų dalyviai, kaip savo sveikinime rašė LR krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, yra ,,svarbi pilietiškos, patriotiškos bei atsparios visuomenės dalis. Vienybė ir meilė savo šaliai – nenugalimi ginklais“. Ministro sveikinimą perskaitė LPKTS pirmininko pavaduotoja Rasa Duobaitė-Bumbulienė.
Šįmet sąskrydyje Lietuvos Respublikos vėliavą kartu su GSK kariais kėlė LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, Ukrainos vėliavą – LPKTS tarybos narys Vytautas Pranciškus Mickus, LPKTS vėliavą – Alytaus filialo pirmininkė Stasė Tamašauskienė, Raseinių rajono vėliavą – Raseinių meras Andrius Bautronis ir LPKTS Raseinių filialo pirmininkė Dovilė Lukminaitė.
Nuskambėjus jungtinio buvusių tremtinių choro nuostabiam koncertui (programos vadovė Bronė Paulavičienė ir Mindaugas Šikšnius, dirigentė Vita Liaudanskaitė, pianistė Beata Vingraitė-Andriuškevičienė), dainavo Živilė Kropaitė ir Aistė Plaipaitė, bardai Romas Naidzinavičius ir Valerijus Šerelis. Gerą nuotaiką dovanojo ir šokti kvietė atlikėjai Liveta ir Petras Kazlauskai, ansamblis „Salduvė“ iš Šiaulių.
„Puikus, dvasingas ir reikšmingas buvusių tremtinių sąskrydis Ariogaloje. Būtina ten pabūti tarp tų nuostabių ir tvirtų žmonių, kad pajustum, čia – Lietuvos dvasia: Kardinolo aukojamos ir nuostabiu choro giedojimu papuoštos šv. Mišios, profesoriaus V. Landsbergio iš kasdienybės išplėšiančios ir žmogaus būties esmę paliečiančios mintys, išraiškinga I. Šimonytės šiandienos situacijos apžvalga, kitų svečių ir šeimininkų prasmingi palinkėjimai. Tada pagalvoji, žmogau, kodėl čia nėra visų partijų ir judėjimų atstovų. Kaip būtų prasminga, puiku ir šilta visiems kartu pabūti vienoje Lietuvos šeimoje“, – savo mintis dėstė kaunietis Gediminas Žukauskas.
„Tremtinio“ inf.
Rezoliucija „Dėl karo veiksmų Ukrainoje“
Lietuvos buvusių tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“
Ariogala
2022-08-06
Rusijai užpuolus Ukrainą, mes, Lietuvos buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, smerkiame šiuos karo veiksmus ir nuoširdžiai sakome – visa širdimi esame su Ukraina. Mes puikiai žinome ir prisimename kas vyko praeityje su Lietuva, pamename, kad Rusijos agresiją esame patyrę ne vieną kartą. Buvome okupuojami, tremiami ir žudomi. Praradome savo tėvus, vaikus, sveikatą, o svarbiausia laisvę ir nepriklausomybę. Todėl puikiai suprantame ir palaikome Ukrainą dabar, nes jai gresia toks pat likimas.
Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus ir naudoja ginkluotą karinę jėgą prieš Ukrainą, išreiškiant visapusišką palaikymą Ukrainos žmonėms, Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių XXXII sąskrydžio delegatai smerkia Rusijos Federacijos neteisėtą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą bei:
- reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje, besąlygiškai išvestų visas karines ir sukarintas pajėgas bei atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir visapusiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, paisydama tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų;
- ragina išplėsti sankcijų taikymo sritį ir nustatyti sankcijas, kuriomis būtų siekiama strategiškai susilpninti Rusijos karinį ir pramoninį kompleksą, taigi ir Rusijos Federacijos gebėjimą ateityje kelti grėsmę tarptautiniam saugumu;
- ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti kuo didesnę ekonominę ir finansinę paramą Ukrainai, taip pat, jei tik prireiks ir techninę pagalbą, su gynyba ir saugumu susijusiose srityse;
- didžiuojasi Ukrainos kovotojų drąsa, pasiaukojimu ir ištverme, nes jie gina ne tik mūsų, bet ir visos Europos laisvę.
LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas
Sąskrydžio akimirkos nuotraukose
